Nuolatinis vaistų brangimas šokiruoja tik vartotojus, bet ne valdžios vyrus.
Sveikatos apsaugos ministerija skelbia, kad kasmet pacientai vaistams išleidžia vis mažiau. Pastarieji tvirtina priešingai – ne tik už kompensuojamuosius vaistus, bet ir už paprasčiausią vitaminą C jiems tenka mokėti vis daugiau.
Galo nesimato
Pensinio amžiaus panevėžietis Marius Pivoriūnas pasakojo vaistinėje apsilankantis kartą per kelis mėnesius. Keliomis lėtinėmis ligomis sergantis vyriškis tikino įsidėmėjęs visų jam reikalingų vaistų kainas, todėl, praėjusį mėnesį paprašytas už juos sumokėti daugiau nei įprastai, nemaloniai nustebo.
„Vaistai, kuriuos geriu daugybę metų, man kainavo 30 Lt daugiau nei anksčiau. Vaistininkė paaiškino, kad perku pačius geriausius vaistus, yra ir pigesnių analogų. Kitą kartą būsiu priverstas eksperimentuoti – tinkamus vaistus išmainyti į nežinia kokius“, – skundėsi panevėžietis.
Kitas kalbintas pensininkas – Romas G. iš Kelmės rajono – taip pat piktinosi, kad vaistai nuolat brangsta. Anot jo, valstybei nereikia ligonių, kuriems privalu ne tik mokėti neįgalumo pensiją, bet ir kompensuoti jų perkamus vaistus.
„Nėra žmogaus – nėra ir problemos. Kalbu sarkastiškai, bet ši situacija man nejuokinga: kas mėnesį kompensuojamiesiems vaistams išleidžiu apie 200 Lt, ir ši suma nuolat auga. Tai gal geriau vienkartinę dozę nuodų išrašytų? Juk taupiau būtų“, – valdžios požiūrį į pensininkus kritikavo pašnekovas.
Praėjusį rudenį už „Plavix“ vaistus vyriškis mokėjo 18 Lt. Šį mėnesį tie patys vaistai, kurie pensininkui kompensuojami 80 proc., kainavo jau 28 Lt. Anot pašnekovo, per tą laiką akivaizdžiai pabrango net paprasčiausias vitaminas C. Prieš metus už askorbo rūgštį Kelmės rajono gyventojas mokėdavo apie 5 Lt, dabar jos kaina šoktelėjusi dvigubai – iki 10,95 Lt.
Kodėl žmonėms tenka daugiau mokėti už vaistus?
Ministerijos teigimu, vaistai nebrangsta
Sveikatos apsaugos ministro patarėjas farmacijos klausimais Martynas Marcinkevičius teigė nesuprantąs, kodėl žmonės skundžiasi, kad vaistai brangsta. Pasak jo, 2009 m. birželį pradėjus gerinti vaistų prieinamumą ir mažinti jų kainas, kompensuojamiesiems vaistams tiek gyventojai, tiek valstybė išleidžia kur kas mažiau.
„Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) išlaidos kompensuojamiesiems vaistams 2009 m. buvo 696 mln. Lt, šiemet ši suma turėtų būti apie 630 mln. Lt. Vidutinė recepto kaina per šį laikotarpį sumažėjo 13 proc., o gyventojų priemoka – maždaug 31 proc. Tai yra visiškai objektyvūs ir patikimi duomenys – kiekvieną receptą galima atsekti“, – tikino ministro patarėjas.
Anot jo, keli šimtai kompensuojamųjų vaistų per metus atpinga, pabrangti jie gali tik tada, jei viena kuri nors farmacijos įmonė nustoja tiekti pačius pigiausius vaistus. Taip esą nutinka gana retai.
„Valstybė finansuoja tik bazinę kompensuojamųjų vaistų kainą, kuri apskaičiuojama pagal kelių Europos Sąjungos šalių kainų vidurkį. Jį nustačius išrenkamas pigiausias grupės, skirtos konkrečiai ligai gydyti, vaistas, ir jo kaina tampa bazinė. Kai atsiranda pigesnių vaistų, o žmogus vis tiek renkasi jam įprastą vaistą, priemoka padidėja. Jei jis rinktųsi pigiausią variantą, sumokėtų tikrai mažiau. Vaistų kaina gali būti mažesnė nei kompensuojamųjų vaistų kainyne, tačiau niekada negali peržengti viršutinės ribos“, – aiškino M.Marcinkevičius.
Jis prognozavo, kad per 2010–2011 m. PSDF kompensuojamiesiems vaistams sutaupys apie 65 mln. Lt, o pacientai – apie 60 mln. Lt.
Farmacininkų triukai
Nekompensuojamųjų vaistų kainodara, pasak sveikatos apsaugos ministro patarėjo M.Marcinkevičiaus, yra kur kas laisvesnė: farmacijos įmonės gali kelti jų kainas, pigius vaistus keisti brangesniais arba, iš dviejų vaistų pagaminusios vieną produktą, pardavinėti jį gerokai brangiau.
„Tačiau tokie atvejai taip pat nėra dažni. Nuo praėjusių metų gegužės nekompensuojamųjų vaistų kainos sumažėjo apie 10 proc.“, – teigė ministro patarėjas.
Jis įžvelgė kitą vaistų rinkos problemą: vaistinės, norėdamos išlaikyti apyvartą, didina kitų prekių, pavyzdžiui, maisto papildų, kainas. Tada žmonėms susidaro įspūdis, kad visos vaistinės prekės brangsta.
„Vaistai taip pat yra prekė, todėl juos gaminančios įmonės gali griebtis įvairių rinkodaros triukų, pavyzdžiui, ilgą laiką nemokamai arba kur kas pigiau tiekti vaistus ligoninėms, kad iš jų išėję pacientai ir toliau pirktų tuos vaistus vaistinėje. Čia jų kaina išauga jau net kelis kartus. Panašiai neseniai nutiko ir su „Procorolan“ vaistais“, – priminė M.Marcinkevičius.
Ketverius metus „Procorolan“ vaistus tiekusi įmonė vykdė rinkodaros akciją: paskutinę lapkričio savaitę „Procorolan“ pakuotę dar buvo galima įsigyti už 50–60 Lt, o pradėjus vaistą kompensuoti, jo vertė per kelias dienas išaugo iki 233 Lt.
„Tuo nereikėtų stebėtis, nes farmacijos įmonės – normalios prekybos įmonės, kurios visada ieško būdų, kaip produkciją įsiūlyti vartotojui. Būtina suvokti, kad rinkodaros dalykai ir valstybės kompensavimas yra skirtingi dalykai: jei kažkokie vaistai buvo dalijami už vieną centą, tai dar nereiškia, kad vaistinės lentynoje jie kainuos tiek pat“, – pabrėžė sveikatos apsaugos ministro patarėjas.
PSDF išlaidos vaistams ir medicinos pagalbos priemonėms kompensuoti:
2009 m. – 696,2 mln. Lt,
2010 m. – 653,3 mln. Lt, 2011 m. (prognozuojama) – 630 mln. Lt.
Vidutinė recepto kaina:
2009 m. – 61,20 Lt, 2010 m. – 56,10 Lt, 2011 m. I pusmetį –
52,20 Lt.
Vidutinė priemoka receptui:
2009 m. – 18,80 Lt, 2010 m. – 14,20 Lt, 2011 m. I pusmetį –
12,97 Lt.
Nekompensuojamųjų vaistų vidutinių mažmeninių kainų pokyčiai 2011 m.:
iš 767 Valstybinės vaistų kontrolės tarnybos stebėtų vaistinių preparatų 445 vaistai (maždaug 58 proc.) pigo, 320 vaistų (apie 42 proc.) brango ir 2 vaistų (0,26 proc.) kaina nesikeitė.
D. Šalc
