Tiesa, sprendimą leisti vaistininkų padėjėjams be vaistininkų priežiūros darbuotis dar 2,5 metų kritikuoja opoziciniai valstiečiai. Jie prašo Prezidento, kad šis įstatymą vetuotų.
Panevėžio poliklinikos vaistinėje dirbanti Rasa jau 30 metų dirba vaistininko padėjėja, tačiau pastarosiomis dienomis moteris gyveno kaip ant adatų – jei Seimas būtų pritaręs įstatymo pataisai, kad vaistininko padėjėjas gali dirbti tik pašonėje esant ir vaistininkui, moteris būtų likusi be darbo.
„Neramu dėl to, kad tiesiog nežinomybė dėl savo ateities, gali ir darbo netekti, nes nu nežinai, kaip pasielgs darbdavys. Vėl tokiam amžiuje sunkiau ir darbo bus susirasti, ir aplamai keisti profilį“, – sako vaistininko padėjėja Rasa Žvirblienė.
Vaistinių atstovai sako, kad jei Seimas būtų įteisinęs šį siūlymą, vaistininkui fiziškai visą darbo dieną tektų būti vaistinėje. Vaistininkai sako, kad tuomet vaistinėse imtų trūkti dirbti galinčių žmonių, tektų trumpinti regioninių vaistinių darbo laiką, jos nedirbtų ir savaitgaliais, o 150 vaistinių tektų išvis uždaryti, nes jei nėra vaistininko – negali dirbti ir vaistininko padėjėjas.
Uždarius vaistines, būtų nukentėję ir mažesnių miestelių gyventojai – iki artimiausios vaistinės jiems tektų keliauti 20 ir daugiau kilometrų.
„Atsižvelkime į dabartinę situaciją, kad ne visada greitai pavyksta pasiekti šeimos gydytoją. Tai būtent vaistinėje dirbantis specialistas, tarkime, atokesnėse vietose farmakotechnikas, yra būtent tas žmogus, kuris suteikia žmogui pagalbą. Tai tiesiog žmonės laiku ir patogiai nesulauktų pagalbos“, – pasakoja vaistinių tinklo atstovė Žiedunė Juškytė.
Tačiau su tuo nesutinka ir didelės problemos nemato mokslo bendruomenės atstovai. Anot jų, niekas negali užtikrinti, kad dėl mažų apyvartų regionų vaistinės ir taip neužsidarys. Remiantis moksliniais tyrimais, ne vaistų, bet sveikatos paslaugų prieinamumas turi būti geras, o dėl racionalaus ir tinkamo vaisto vartojimo gyventojai turi tartis su vaistininkais, o ne jų padėjėjais.
„Įsigyti vaistą, ta prasme, laisvai nėra prioritetas, tokia, žinot, kasdienio pasirinkimo prekė. Va čia stoviu nusipirksiu. Jis turi būti paskirtas gydytojo arba turi būti tam tikra indikacija, su konsultacija, su lydinčia informacija, kurią gali suteikti tik vaistininkas“, – teigia Vilniaus Universiteto mokslo darbuotoja Indrė Trečiokienė.
Vaistinių atstovai sako, kad šiuo metu yra laisvos 145 vaistininkų darbo vietos, o dirbti nėra kam. Farmacijos specialistus rengiančio universiteto atstovė teigia, kad jų paruošiama pakankamai ir kasmet daugėja 2 procentais, ir trūksta ne vaistininkų. Problema esą tame, kad šalyje per daug vaistinių, žmonės ir taip vartoja per daug vaistų.
„Šiais metais buvo atidaryta bent keletas naujų vaistinių ir tada keliamas klausimas, kad vaistininkų trūksta. Tai atidarykim dar 50 ir dar jų labiau truks. Vaistinių skaičius Lietuvoje yra didžiausias Europoje tenkantis 100 tūkstančių gyventojui. Mus lenkia tik graikai“, – kalbėjo I. Trečiokienė.
Tačiau Seimo sveikatos reikalų komiteto nariai mano, kad vaistininkai nuotoliniu būdu konsultuojantys vaistininkų padėjėjus galėtų tą daryti ir toliau, kol universitetai paruoš reikiamą skaičių vaistininkų.
„Jeigu yra žmonės, kurie dirba, niekas nuo to nesikeičia, tai čia ar pusę metų, ar 2,5 metų sutvarkyti švietimo sistemas, sutvarkyti šitų specialistų rengimo sistemą, 2,5 metų pilnai tam pakanka“, – teigia Seimo narys Linas Slušnys.
Priimtam įstatymui, kad vaistininkų padėjėjai galėtų dirbti savarankiškai iki 2023 metų liepos, nepritaria Seimo narys Aurelijus Veryga. Pasak jo, įstatymas turėtų įsigalioti vėliausiai nuo kitų metų liepos mėnesio, pandemijai nurimus.
„2,5 metų atidėjimas reikš, kad baigę vaistininkai universitetus ir toliau nebus darbinami, nes vaistinėms yra naudinga turėti mažiau apmokamus darbuotojus ir jie niekada nedarbins vaistininko, kol nebus prievolės to padaryti, tai neleiskim vaistinių tinklams taupant pinigus rizikuoti pacientų sąskaita“, – kalbėjo A. Veryga.
Opoziciniai valstiečiai kreipėsi ne tik į Prezidentą Gitaną Nausėdą su prašymu vetuoti Seimo priimtą Farmacijos įstatymą, bet žada kreiptis ir į Europos Komisiją, nes esą priimtas įstatymas pažeidžia Europos Sąjungos direktyvą, kuri numato, kad vaistinėse teikti informaciją ir patarimus apie vaistus gali tik aukštąjį universitetinį išsilavinimą ir vaistininko kvalifikaciją turintys žmonės.
