Vaistažolininkas Marius Lasinskas į pintinę krauna siauralapio gauromečio lapus. Dabar dar metas juos rinkti. O žiedai jau baigia nužydėti, tad atsargiai, kad išdžiūvę pūkais nevirstų. Žolininkai šį augalą tikru stebukladariu vadina.
„Jis tvarko mūsų nervinę sistemą, o sako, kai galvai gerai, tai viskas kas žemiau galvos džiaugiasi. O žemiau visokių bėdų turim, ir rūgštingumas kyla – tai iki 16 proc. gleivių kaupiantis augalas tai visi refliuksai, rūgštingumai puikiai gali sutvarkyti, gerina nuotaiką, antidepresantas“, – pasakoja M. Lasinskas.
Gaurometis nuo seno žinomas liaudies medicinoje ir itin vertinamas. Mažina pilvo pūtimą, slopina migreninius galvos skausmus, stiprina imunitetą ir net mažina temperatūrą.
„Labai įdomus augalas vieni geria ryte vietoj kavos, jisai suteikia jėgų ir nemigdo, o vakare jis tarsi balansuoja, ramina, ne taip kaip valerijonas trenkia per galvą ir eini miegot, bet jis duoda vidinę ramybę ir žmogus netgi nuo nemigos gali išsigydyti su gauromečiu“, – tikina M. Lasinskas.
Pastaruoju metu jis ir itin plačiai tyrinėjamas mokslininkų. Ir pats Marius Lasinskas daktaro disertacijoje gvildena šio augalo ypatumus. O naujausi tyrimai tik patvirtina unikalias savybes – siauralapis gaurometis net turi priešvėžinį poveikį.
„Biologiškai veikliųjų junginių pritaikymas prostatos gerybinei hiperplazijai, šis augalas, jo žaliava ekstraktai pasižymi ganėtinai stipriu antioksidantiniu aktyvumu, priešuždegiminiu poveikiu“, – teigia Vytauto Didžiojo universiteto mokslininkė Ona Ragažinskienė.
Ir kaip sako augalų žinovai, siauralapis gaurometis – ir vaistas, ir maistas.
„Ir galima naudoti gaurometį ir šviežią graužti, ir į salotas dėti, galima jį džiovinti, kad tiesioginių saulės spindulių nebūtų arba galime jį fermentuoti, arba rauginti“, – kalba M. Lasinskas.
Vaistažolininkas čia pat parodo, kaip teisingai tai daryti:
„Galima su rankytėmis viską daryti arba suformuoti tokį pailgą kaip morkytę kokią ir mediniu ar plastikiniu, tik ne su metaliniu peiliuku susismulkinti.“
Gerai sutrinta, kad net sultys išsiskirtų, lapų masė keliauja į stiklainį.
„Pagrūdame ir užkemšame ir laikome 30 laipsnių temperatūroje 72 valandas. Labai jau labai kvapni ir gera arbata gaunasi“, – tikina M. Lasinskas.
Jau parūgusią siauralapio gauromečio žaliavą reikia išdžiovinti apie 40 laipsnių temperatūroje – užtenka kelių valandų džiovyklėje ar orkaitėje. Tokia arbata skani, kvapni ir itin naudinga.
„Mikro makro elementų, kurie reikalingi kraujodarai, didelis kiekis baltymų, o jie tokioje formoje yra greitai ir gerai organizmo įsisavinami ir, būtent ta arbata yra naudojama žmonių, kurie dirba ekstremaliomis sąlygomis“, – teigia O. Ragažinskienė.
Be to, fermentuoti produktai ilgiau galioja. Jei natūraliai išdžiūvusias arbatžoles geriausia sunaudoti per 1–2 metus, tai fermentuotos tinka net iki 5 metų. Tik vartoti reikia saikingai: 7 dienas gerti, tada daryti 3 dienų pertrauką, ir, žinoma, dėl vartojimo geriausia pasitarti su medikais.
