Mokslininkai teigia, kad per artimiausius dvejus metus bus galima pagydyti onkologinius ligonius naudojant vadinamųjų imunocitų, kurie būtų paimti iš kitų žmonių, injekcijas.
Amerikiečių mokslininkams pavyko pasistūmėti į priekį sprendžiant šią problemą pasitelkus iš donorų paimtas „supergalingas“ auglį naikinančias ląsteles, rašo britų dienraštis „The Telegraph“.
Wake Forest universiteto Medicinos mokyklos profesoriaus Zheng Cui atlikti laboratoriniai eksperimentai patvirtino, kad vienų žmonių imunocitai – už imuninę organizmo reakciją atsakingos ląstelės – gali būti beveik 50 kartų stipresnės kovojant su vėžiu, nei kitų.
Profesorius Cui, kurio eksperimentų rezultatai šią savaitę buvo paskelbti žurnale „New Scientist“, anksčiau buvo įrodęs, kad vėžio nepažeidžiamos pelių ląstelės gali būti naudojamos gydant kitų pelių auglius.
Pasak dienraščio, šis tyrimas suteikia galimybę naudoti vėžiui atsparios imuninės sistemos ląsteles – iš donorų paimtus vadinamuosius granulocitus, kurie padėtų daug kartų sustiprinti paciento organizmą ir galiausiai jį pagydytų.
Praėjusią savaitę JAV maisto ir vaistų administracija (FDA) daktarui Zheng Cui davė leidimą naudoti itin stiprių granulocitų injekcijas gydant 22 pacientus.
„Mes tikimės, kad tai padės juos pagydyti. Ikiklinikiniai mūsų bandymai pasirodė esantys nepaprastai sėkmingi, – tvirtino profesorius Cui. – Jei žmonėms taikomas šis metodas bus bent per pusę toks sėkmingas, kaip atliekant bandymus su pelėmis, tai gali reikšti, kad pusė pacientų bus pagydyti arba blogiausiu atveju gaus dar 1 – 2 visaverčio gyvenimo metus. Reikiama technologija jau sukurta, todėl, jei šis metodas pasirodys efektyvus gydant žmones, galėsime išgelbėti daugybę gyvybių ir padaryti tai per artimiausius 2 metus“.
Profesorius Cui įsitikinęs, kad jau netrukus pacientai galės naudotis naujojo metodo pasiekimais, nes granulocitų gavimo technologija identiška tai, kuri jau naudojama klinikose kitiems kraujo komponentams, pavyzdžiui, plazmai ar trombocitams, gauti.
„Imuninės sistemos ląstelių naudojimo gydant vėžinius susirgimus koncepcija atrodo daug žadanti“, - dienraščiui sakė Londono šv. Bartolomėjaus klinikos Vėžio tyrimų centro imunologas profesorius Gribbenas.
Profesorius Cui, praėjusią savaitę naujausių savo tyrimų duomenis pristatęs Kembridže surengtoje gerontologijos konferencijoje, sakė naudojęs iš 100 žmonių, įskaitant ir sergančius vėžiu, organizmo gautus granulocitus.
Kai imunocitai buvo sumaišyti su gimdos vėžio pažeistomis ląstelėmis, paimtomis iš skirtingų žmonių, jų galimybė naikinti vėžio darinius smarkiai išaugo. Patys „stipriausi“ eksperimento dalyviai per vieną parą „sunaikino“ beveik 97 proc. vėžinių ląstelių, tuo tarpu patys „silpniausi“ susidorojo tik su 2 proc.
„Priešvėžinis“ vyresnių nei 50 metų eksperimento dalyvių ląstelių potencialas buvo mažesnis už vidutinį, o jau susirgusių vėžiu žmonių – dar mažesnis.
Profesorius Cui pažymėjo, kad imuninės sistemos gebėjimas naikinti vėžines ląsteles gali priklausyti taip pat ir nuo streso ir metų laiko, rašo „The Telegraph“.
Pirminiai eksperimentai taip pat patvirtino, kad didelį priešvėžinį potencialą turinčius granulocitus galima persodinti į onkologinėmis ligomis susirgusių pacientų organizmą. 1999 m. profesorius Cui ir jo kolegos laboratorinių bandymų metu aptiko pelę, kuri pasirodė esanti absoliučiai atspari mirtinai pavojingoms įvairių rūšių vėžinėms ląstelėms. Vėliau buvo nustatyta, kad 2000 šios pelės palikuonių, gimusių per 15 kartų, paveldėjo šį imunitetą. Iš viso toks imunitetas buvo nustatytas 40 proc. visų pelės palikuonių.
Pasak dienraščio, kai kurių tipų imuninės sistemos ląstelės, užtikrinančios „įgimtą imunitetą“, saugo organizmą nuo „svetimų“ ląstelių antpuolių, tuo tarpu kitokių tipų ląstelės mokosi identifikuoti organizmui pavojų keliančias ląsteles dar prieš joms pradedant „ataką“.
Vakciną nuo vėžio kuriantys mokslininkai bando stimuliuoti imuninės sistemos ląstelių reakciją, o tam reikia tam tikro išankstinio jų poveikio.
Pasak „The Telegraph“, pernai profesorius Cui sukėlė sensaciją onkologijos specialistų bendrijoje, nustatęs, kad granulocitai – už priešvėžinį pelių imunitetą atsakingos ląstelės, nes jie priskiriami prie automatiškai veikiančių ląstelių.
„Tai tikras siurprizas, nes šis atradimas prieštarauja mūsų įsivaizduotam imuninių ląstelių kovos su vėžiu būdui. Pasirodo, mes dažnai būname šališki darydami išvadas“, - teigė profesorius Gribbenas.
Eksperimentų metu profesorius Cui įvesdavo iš stiprų imunitetą turinčios pelės gautus granulocitus į paprastos pelės organizmą. Taip jis nustatė, kad šis būdas gali apsaugoti paprastą pelę nuo vėžio.
Dar įspūdingiau pasirodė tai, kad po tokių procedūrų vėžinis susirgimas pereidavo į remisijos būklę, o po to per kelias savaites gyvūnas būdavo visiškai pagydomas. Turimais duomenimis vienkartinis tokių ląstelių įvedimas daugelio pelių organizmą padarydavo atspariu vėžiui visam likusiam gyvenimui.
Granulocitai anksčiau buvo naudojami kovojant su onkologinėmis ligomis sergančių žmonių infekcijomis, nes jų imuninė sistema būdavo nusilpusi dėl chemoterapijos, pastebi dienraštis.
Profesorius Gribbenas perspėja amerikiečių tyrėjus laikytis atsargumo priemonių, kad į paciento organizmą nepatektų kitų donoro imuninės sistemos ląstelių, kurios gali pradėti daugintis. „Jeigu jie naudoja gyvas ląsteles, egzistuoja teorinė grėsmė, kad gali kilti „transplantato – šeimininko“ reakcija, kurios pasekmės gali būti pražūtingos“, - sakė jis.
Savo ruožtu profesorius Cui teigia, kad ieškoma būdų, kaip minimizuoti tokią riziką, rašo „The Telegraph“.
