Vilniaus miesto savivaldybės įmonės „Judu“ (anksčiau „Susisiekimo paslaugos“) nuo birželio 12 d. iki rugpjūčio 15 d. Kalvarijų g. ir Apkasų g. sankryžoje pradėjo testuoti naują transporto priemonių stebėjimo įrangą.
Kokius pažeidimus fiksuoja?
Naujienų portalui tv3.lt „Judu“ Eismo organizavimo skyriaus grupės vadovas Aleksandr Volujevič teigė, kad šiuo metu įranga yra vis dar konfigūruojama, stebimas sistemos darbas, kad pažeidimai būtų fiksuojami tinkamai.
„Tokie įrangos testavimai yra įprasta praktika mūsų įmonėje, siekiant tobulėti ir gerinti mieste naudojamas technologijas“, – kalbėjo A. Volujevič.
Pasak įmonės, pasitelkiant specialias programas bei vaizdo atpažinimo technologijas, nauja įranga geba fiksuoti raudonos šviesoforo signalo spalvos ir A juostos pažeidimus.
Be to, naudojama programinė įranga gali būti lengvai integruojama ir į kitas platformas, o tai leidžia fiksuoti įvairius KET pažeidimus, taip pat kaupti statistiką apie eismo intensyvumą ir jo dalyvius.
„Programinė įranga užtikrintų kelių eismo taisyklių pažeidimų nustatymą ir pažeidėjų identifikavimą, palengvintų valstybės ir savivaldybių pareigūnų, turinčių teisę priimti sprendimą dėl baudos skyrimo, darbą“, – sakoma „Judu“ pranešime.
Tokių prietaisų atsiras daugiau?
Tiesa, A. Volujevič sako, kad jeigu būtų norima pradėti naudoti šią naują įrangą, tam reikia praeiti nemažai formalumų.
„Ne tik metrologines patikras bet ir matavimo priemonių tipo patvirtinimą ir įtraukimą į matavimo priemonių tipo patvirtinimo valstybinį registrą. Tokios procedūros gali užtrukti 1–2 metus. <...> Testavimui pasibaigus, kai turėsime rezultatus, įvertinsime jų aktualumą ir svarstysime galimybe įsigyti.
Negavus oficialaus patvirtinimo, tokia priemonė negalės būti naudojama Lietuvos teritorijoje t. y. negalima bus bausti vairuotojų pagal šios įrangos užfiksuotus pažeidimus, todėl apie kainas kalbėti dar yra anksti“, – paaiškino specialistas.
Saugaus eismo ekspertas, vairavimo instruktorius Artūras Pakėnas svarstė, kad tokių prietaisų niekada nebus per daug, o to baimintis taip pat nereikėtų.
„Kiekvienam vairuotojui, kuris važiuoja su transporto priemone pagal KET, papildoma kontrolė neturi reikšmės.
Važiuokite taisyklingai, nustokite pažeidinėti įstatymus ir viskas tuomet bus gerai. Juk ir dabar, palyginti su kitomis valstybėmis, Lietuvoje atsakomybė už padarytus KET pažeidimus yra vertinama itin liberaliai“, – kalbėjo vairavimo instruktorius.
Baudos už greičio viršijimą didėtų dvigubai
Naujienų portalas tv3.lt primena, kad Policijos departamentas, Vidaus reikalų ministerija ir Vyriausybė siūlo didinti baudas už greičio viršijimą, taip pat dažniau atimti teisę vairuoti už pakartotinį greičio viršijimą.
Be to, atsiras specialios baudos ir tiems, kurie bandys „nusipirkti“ teises arba sukčiauti per vairavimo egzaminus.
Registruotose pataisose siūloma nustatyti didesnes baudas už greičio viršijimą iki 20 km/val. (nuo 30 iki 60 eurų vietoje dabartinės baudos nuo 12 iki 30 eurų) ir už greičio viršijimą iki 30 km/val. (nuo 60 iki 120 eurų vietoje dabartinės baudos nuo 30 iki 90 eurų) dydžius.
Kartu siūloma nustatyti, kad už greičio viršijimą iki 40 km/val., kai jau buvo paskirta nuobauda už greičio viršijimą iki 40 km/val., iki 50 km/val. arba virš 50 km/val., būtų privaloma atimti teisę vairuoti nuo 10 iki 20 dienų.
Už greičio viršijimą iki 50 km/val., kai jau buvo paskirta nuobauda už greičio viršijimą iki 40 km/val., iki 50 km/val. arba virš 50 km/val., siūloma, kad būtų privaloma skirti teisės vairuoti atėmimą nuo 20 dienų iki vieno mėnesio.
„Baudų už greičio viršijimą padidinimas ir teisės vairuoti atėmimas reikštų, kad baudos labiau atitiks dabartines vairuotojų pajamas ir turėtų didesnį prevencinį poveikį, skatinantį laikytis leistino greičio apribojimų“, – įsitikinę pataisų iniciatoriai.
Įvardija skaudžiausių eismo įvykių keliuose priežastį
Pastaruosius ketverius metus įskaitinių eismo įvykių ir sužeistųjų šalies keliuose skaičius kinta nežymiai. Šiemet mažiausia žuvusiųjų per minimą laiką. Skaudžiausių eismo įvykių keliuose priežastis – vis dar nevaldomas greitis ir saugaus atstumo nesilaikymas. Vykdydama prevencines priemones Lietuvos policija šį pusmetį nustatė per 0,5 mln. KET pažeidimų.
„Analizuodami pirmojo šių metų pusmečio statistinius duomenis vertinome ketverių metų rodiklius. Įskaitinių eismo įvykių ir sužeistųjų skaičius šiuo periodu svyruoja nedaug. Per metus įvyksta vidutiniškai 1 258 įvykiai, kuriuose žūsta ir sužeidžiami žmonės. Nerimą kelia tai, kad ūgtelėjo neblaivių vairuotojų sukeltų eismo įvykių skaičius.
Kartu su policija visuomenė turi dar ryžtingiau stabdyti neatsakingai besielgiančius, savo ir kitų gyvybėmis rizikuojančius asmenis“, – sako Lietuvos policijos viešosios tvarkos biuro viršininkas vyriausiasis komisaras Vytautas Grašys.
2024-aisiais, palyginti su pernai, sumažėjo žuvusiųjų, nedaug pakito sužeistųjų ir įskaitinių eismo įvykių skaičius. Pirminiais Eismo įvykių informacinės sistemos duomenimis, pirmąjį šių metų pusmetį (iki liepos 1 d.) Lietuvoje eismo įvykiuose žuvo 49 žmonės – 30 proc. mažiau negu pernai (70 žmonių). Užfiksuota 25 įskaitiniais eismo įvykiais daugiau nei tą patį laikotarpį praeitais metais (2024 m. I pusmetį – 1 294; 2023 m. I pusmetį – 1 269). Šiek tiek daugiau sužeistųjų: 2024 m. I pusmetį – 1 458 (2023 m. I pusmetį – 1 442). Iš jų 284 vaikai (2023 m. I pusmetį – 274).
Neblaivių vairuotojų sukeltų eismo įvykių skaičius pirmąjį šių metų pusmetį, palyginti su 2023 m. tuo pačiu laiku, išaugo nuo 67 iki 88. Sužeista 111 asmenų (2023 m. – 86). Daugiausiai eismo įvykių sukėlė neblaivūs ar apsvaigę lengvųjų automobilių ir keturračių motociklų vairuotojai.
Žuvusiųjų keliuose dėl neblaivių vairuotojų kaltės apie 50 proc. sumažėjo 2023 metais. Ir 2021, ir 2022 m. I pusmetį keliuose dėl to žuvo po 13 asmenų, 2023 m. – 5, o 2024 m. – 4. Šių metų I pusmetį dėl neblaivių vairuotojų kaltės sukelti įvykiai sudaro 6,8 proc. visų eismo įvykių, kuriuose nukentėjo žmonės (pernai tokių buvo 5 proc.).
Pagrindinės eismo įvykių, kuriuose žuvo žmonės, priežastys – saugaus važiavimo greičio nepasirinkimas (32 proc.) ir saugaus atstumo nesilaikymas (11 proc.) (2023 m. I pusmetį saugaus važiavimo greičio nepasirinkimas ir leistino važiavimo greičio viršijimas sudarė 61 proc., 2022 m. I pusmetį – 54 proc.). Dar po 13 proc. žmonių žuvo dėl reikalavimo duoti kelią nevykdymo važiuojant per sankryžą ir dėl įvažiavimo į priešpriešinio eismo juostą. Dėl pėsčiųjų padarytų Kelių eismo taisyklių pažeidimų ir vairuotojų pareigų pėstiesiems nevykdymo atsitiko po 6 proc. eismo įvykių.
Pavojingiausia savaitės diena – penktadienis
Pirmąjį šių metų pusmetį penktadieniais įvyko 243 įskaitiniai eismo įvykiai. Pavojingiausios 4 valandos – nuo 16 iki 20. Tokiu metu įvyksta per 30 proc. visų eismo įvykių.
Lietuvos policija pirmąjį 2024-ųjų pusmetį nustatė 545 011 Kelių eismo taisyklių pažeidimų: 265 534 dėl nustatyto važiavimo greičio viršijimo, 2 768 dėl pavojingo ir chuliganiško vairavimo, draudimo lenkti ar įvažiuoti į priešpriešinio eismo juostą, 22 158 dėl naudojimosi mobiliojo ryšio priemonėmis vairuojant, 6 217 dėl pėsčiųjų nepraleidimo perėjose, saugos diržų nenaudojimo atvejų – 11 376.
II pusmetį Lietuvos kelių policija surengs daugiau kaip 40 tikslinių prevencinių policinių priemonių visoje šalyje. Apskričių vyriausieji policijos komisariatai numatys ir vykdys papildomas priemones. Pareigūnai atidžiau stebės eismo dalyvius ir sieks atskleisti šiurkščius ir pavojų saugiam eismui keliančius Kelių eismo taisyklių pažeidimus. Pastiprintas patruliavimas kurortiniuose Lietuvos miestuose ir kurortinėse teritorijose, masinių renginių, festivalių ir švenčių metu.
