Eglė Merkytė, Edvardas Špokas, LRT televizijos laida „Panorama“, LRT.lt
Susitvarkyti dokumentus valstybinėse įstaigose kartais gali būti tikras iššūkis. Viskas pasidaro dar sudėtingiau, jei tai turi daryti užsienio valstybėje. Dvi Belgijoje gyvenančios lietuvės dalijasi savo patirtimi, kiek laiko ir energijos joms kainavo pasikeisti vairuotojo pažymėjimus.
Nors politikai dažnai mėgsta kartoti, kad daroma viskas, jog žmonės galėtų be vargo gyventi ir dirbti Europos Sąjungoje, valstybinės institucijos tarpusavyje dažnai nesusišneka, o piliečiai su savo problemomis būna palikti likimo valiai. Nebent patys imasi ieškoti teisybės arba atranda, kad padėti gali administracines problemas Europos Sąjungoje sprendžiantis tinklas „Solvit“.
Briuselyje gyvenanti Lina Valsiūnaitė nemanė, kad vairuotojo pažymėjimą pakeisti į naują užtruks visą pusmetį. Europos Sąjungos taisyklės numato, kad pilietis, gyventis užsienio valstybėje, dokumentus privalo tvarkytis čia. Todėl Lina kreipėsi į vieną iš Briuselio savivaldybių. Jos darbuotojai, pamatę prieš 16 metų Lietuvoje išduotą vairuotojo pažymėjimą, jį pakeisti atsisakė, motyvuodami, kad dokumentas nebegalioja. Jų neįtikino ir merginos aiškinimas, kad Lietuvos Vyriausybė pažymėjimą yra pratęsusi iki šių metų pabaigos. Savivaldybės darbuotojai taip pat nesutiko susisiekti ir išsiaiškinti situacijos su įmone „Regitra“, atsakinga už vairuotojo pažymėjimus Lietuvoje.
„Atsidūriau aklavietėje, nes nei viena, nei kita institucija nesutiko būti nors kiek lankstesnė. Jei bent viena pusė būtų nusileidusi, šią problemą būtų galima išspręsti paprasčiau“, – įsitikinusi Belgijoje gyvenanti lietuvė Lina Valsiūnaitė.
Tada L. Valsiūnaitė kreipėsi į administracines problemas Europos Sąjungos šalyse sprendžiančio tinklo „Solvit“ būstinę Lietuvoje. Jos atstovai, susisiekę su atsakingomis abiejų šalių institucijomis, peržiūrėjo teisės aktus ir tik maždaug po pusmečio belgai L. Valsiūnaitei išdavė naują vairuotojo pažymėjimą.
„Europos Komisija buvo nurodžiusi Belgijai atnaujinti informaciją dėl vairuotojo teisių galiojimo Lietuvoje, tačiau belgai to nepadarė. Tai ir buvo pagrindinė problema – įstatymas Lietuvoje pasikeitė, tačiau abi valstybės tarpusavyje nesusišnekėjo. Europos Sąjungos bėda ta, kad jai priklauso 27 narės – jų kalbos, kultūra ir teisės aktai skirtingi. Be to, valstybės turi didelę laisvę įstatymus įgyvendinti kaip tinkamos“, – aiškino tinklo „Solvit Belgija“ atstovė Laura Adriaensen.
Į šią organizaciją, kurios tinklas išsidėstęs visose 27 valstybėse, kreipiasi Europos Sąjungos piliečiai, susiduriantys su problemomis dėl netinkamai taikomų ar skirtingai interpretuojamų Bendrijos teisės aktų. „Solvit“ centrai gyventojams ir verslo atstovams teikia nemokamą pagalbą bendraujant su valdžios institucijoms, kai kyla problemų, pavyzdžiui, dėl socialinių garantijų, gyvenamosios vietos deklaravimo, santuokos įteisinimo, diplomo ar kvalifikacijos pripažinimo. „Solvit“ centras per metus gauna maždaug penkis skundus dėl lietuvių problemų Belgijoje, gerokai daugiau jų pateikia vokiečiai, prancūzai ar britai.
„Dėl to „Solvit“ ir atsirado – tam, kad Europos Sąjungos bendra rinka iš tiesų veiktų, jei žmonėms vis dar kyla problemų. Piliečiai pas mus gali gauti nemokamą teisinę pagalbą, problemas bandome spręsti efektyviai ir greitai“, – kalbėjo tinklo „Solvit Belgija“ atstovė Laura Adriaensen.
Tačiau daugelis lietuvių savo teises Belgijoje gina patys. Dalia Kvietkauskaitė vairuotojo pažymėjimą privalėjo pasikeisti, nes netrukus jis turėjo nebegalioti. Kai mergina atsakingai institucijai pateikė reikalingus dokumentus, išgirdo, kad jai iš naujo teks laikyti vairavimo egzaminą.
„Iš pat pradžių vos apžiūrėję jie pasakė, kad reikės perlaikyti iš naujo. Jiems atkirtau, kad automobiliu Blegijoje važinėju jau metus. Tada pradėjo tikrinti, ar Lietuva yra Europos Sąjungos šalis. Lietuvą radę šalių narių sąraše, pakeisti sutiko, bet su sąlyga, kad atnešiu patvirtintą vertimą iš teismo rūmų“, – pasakojo Belgijoje gyvenanti lietuvė Dalia Kvietkauskaitė.
Vertimas į Belgijos oficialią kalbą merginai būtų kainavęs ne vieną šimtą litų. Problemos neliko, kai Dalia savivaldybei pristatė pačios išspausdintą pažymą anglų kalba iš įmonės „Regitra“ interneto puslapio, kuri rodė, kad jos vairuotojo pažymėjimas Lietuvoje tebegalioja. Net ir žinant įstatymus bei savo teises, Briuselyje gyvenančioms lietuvėms bendrauti su belgų valdžios institucijomis lengva nebuvo.
„Lietuvoje požiūris į asmenį, į klientą, į pilietį yra žymiai pozityvesnis negu Belgijoje. Jei jie bent būtų parašę elektroniniu paštu „Regitrai“, manau, šį klausimą būtų išsprendę greitai. Atsakius, kad jie gal ir galėtų tą padaryti, bet neprivalo, liko keistas jausmas: kodėl turi būti sugaištama tiek daug laiko, jei problemą būtų galima išspręsti žymiai greičiau ir paprasčiau vien turint šiek tiek geranoriškumo“, – svarstė L. Valsiūnaitė.
Piliečių problemas tarp Europos Sąjungos valstybių sprendžiančio tinklo „Solvit“ atstovė iš Belgijos patvirtina, kad jie užsieniečių skundų sulaukia gerokai dažniau nei kitos panašaus dydžio šalys, pirmiausiai dėl to, kad čia daugybė jų atvažiuoja dirbti į Europos Sąjungos institucijas.
