„Aš nematau didesnio poreikio plėtrai arba, sakant paprastai, kažkokiam papildomam pasipinigavimui“, – praėjusį ketvirtadienį „Žinių radijui“ kalbėjo E. Sabutis.
Saugaus eismo ekspertai ir vairavimo instruktoriai Artūras Pakėnas ir Darius Kanapinskas nepritaria tokiam kategoriškam E. Sabučio greičio matuoklių tinklo vertinimui.
Jų teigimu, tai negali būti tik priemonė „pasipinigauti“, nes ji padeda nubausti taisykles pažeidusius vairuotojus.
„Aš manyčiau, kad norėti sistemą peržiūrėti niekada nėra blogai, bet viską vadinti pasipinigavimu negalima. Jeigu vairuotojai pažeidžia kelių eismo taisykles, jie privalo būti nubausti. Dėl to pirmiausia, sakyčiau, greičio matuoklių tinklas labiau skirtas nusikaltėlių gaudymui, o ne pasipinigavimui. <...>
Atkreipkite dėmesį, kad iš pačių aukščiausių tribūnų mes dabar kalbame, kaip leisti važiuoti greičiau“, – pažymėjo A. Pakėnas.
„Taip drąsiai teigti, kad greičio matuoklių yra per daug, nenorėčiau. <...> Žiūrint į eismo įvykių statistiką, mes matome, kad viena iš eismo įvykių didžiųjų priežasčių yra greitis, vėlgi, reikia žiūrėti, kur: ar gyvenvietėse, ar užmiesčio keliuose ir panašiai. Jeigu paimti juos ir drastiškai mažinti, tai truputėlį skeptiškai žiūrėčiau“, – kalbėjo D. Kanapinskas.
Naujienų portalas tv3.lt primena, kad pastaraisiais metais viena pagrindinių eismo įvykių, kuriuose žuvo žmonės, priežasčių buvo saugaus važiavimo greičio nepasirinkimas arba leistino greičio viršijimas.
„Eismo įvykių informacinės sistemos duomenimis, 2022 m. 48 proc. tokių eismo įvykių buvo sukelti nepasirinkus saugaus važiavimo greičio ar viršijant nustatytą greitį, 2023 m. – virš 50 proc. tokių eismo įvykių“, – buvo nurodžiusi Vidaus reikalų ministerija.
Dalies vidutinio greičio matuoklių esą nereikia
E. Sabučio teigimu, šiandien nuobaudų sulaukia pernelyg didelis skaičius vairuotojų bei dėl didelio nuobaudų skaičiaus per trumpą laiką nespėjama nuobaudų skirti.
„Klausimas toks – ar tikrai neturime per didelio tinklo, kurio nesugebame aptarnauti? (...) Greičiausiai reikia mažinti tinklą ir mažinti baudžiamumą, kreipiant dėmesį visai į kitas eismo saugos priemones“, – aiškino jis.
A. Pakėno įsitikinimu, visgi ne visi greičio matuokliai iš tiesų yra naudingi, yra ir tokių, kuriais, iš pažiūros, siekiama tik „prigauti“ vairuotojus.
„Yra tokios gatvės, kuriose nepagrįstai keičiasi greitis, pavyzdžiui, pradžioje greitis 60 km/val., po to 80 km/val., tada vėl 60 km/val. ir ten, kur numatomas mažiausias greitis, pastatomas greičio matuoklis. Tada jau galima laikyti, kad čia labiau pasipinigavimui skirta“, – teigė A. Pakėnas.
„Jeigu kažkuriose vietose tikrai buvo pastatyti jie [greičio matuokliai] nesilaikant nurodymų arba kur galbūt jie visiškai buvo nereikalingi, tai, aišku, čia jau kitas klausimas ir atitinkamos institucijos turės darbo išsiaiškinti“, – sakė D. Kanapinskas.
„Via Lietuva“ paaiškino, kaip atrenka vietas greičio matuokliams ir kur nueina baudų pinigai
Pagal „Via Lietuva“ duomenis, po greičio matuoklių įrengimo stebimas virš 40 proc. įskaitinių eismo įvykių, apie 50 proc. sužeistųjų ir virš 70 proc. žuvusių skaičiaus mažėjimas.
Beje „Via Lietuva“ paaiškino, kaip buvo atrenkamos vietos, kur stovės greičio matuokliai, nes esą metodai keitėsi 2024 metais.
„Iki 2023 m. greičio matuokliai keliuose buvo įrengiami vadovaujantis anksčiau patvirtinta vietų parinkimo metodika. Pagrindiniai kriterijai, kuriais remiantis buvo sudaryta metodika – eismo įvykių skaičius, nukentėjusių bei žuvusių žmonių skaičius ir kiti parametrai, susiję su eismo sauga.
Per praėjusius metus buvo parengtas atnaujintas šios metodikos variantas (pagrindinis skirtumas, lyginant su anksčiau naudota greičio matuoklių įrengimo vietų metodika – didžiausią vertę turi tie kelių ruožai, kuriuose konkrečiai daugiausia eismo įvykio įvyko dėl greičio viršijimo, o ne dėl kitų priežasčių)“, – rašoma „Via Lietuva“ pranešime spaudai.
Į klausimą, kodėl greičio matuokliai statomi ir ten, kur eismo įvykių sąlyginai mažai, atsako, jog tokiose vietose, kaip automagistralė, greitis vasarą gali siekti 130 km/val., o vairuotojai neretai jį gerokai viršija ir kelia pavojų.
„Deja, bet kai kurios automagistralių vietos nėra pakankamai saugios, jose įvyksta daug skaudžių eismo įvykių. <...> O jei maksimalus leistinas greitis yra viršijamas 20, 30 km/val. ar net dar daugiau, eismo įvykio pasekmės būna labai skaudžios. Kadangi eismo intensyvumo skaitikliai netoliese fiksuoja milžiniškus leistino važiavimo greičio viršijimus, akivaizdu, kad būtina užtikrinti, jog vairuotojai, ypač tokiose vietose, laikytųsi leistino važiavimo greičio“, – pažymima „Via Lietuva“ pranešime spaudai.
Pinigai, gauti už baudas, patenka į bendrą Valstybės biudžetą.
Ten, kur pažymėtos juodosios dėmės, pasak ekspertų, greičio matuokliai – būtini
Tiesa, abu ekspertai sutaria dėl to, jog ten, kur žymimos juodosios dėmės keliuose, t.y. įvyksta daugiausiai mirčių, vidutinio greičio matuoklių reikia.
„Vienareikšmiškai. Būsiu nepopuliarus, bet, kaip ten bebūtų, jeigu dabar pasižiūrėsime, pavyzdžiui, į Geležinio Vilko gatvę, tai čia nuo Seimo to tunelio vadinamo iki Vingio parko, irgi pastatytas vidutinio greičio matuoklis ir tenka pripažinti, kad jis veikia.
Vairuotojai važiuoja daug kultūringiau ir tikrai pasirenkamas greitis būna adekvatus, kas yra nurodyta pagal kelio ženklus. O anksčiau ten mažiausias greitis būdavo turbūt 80 km/val. ir nemažiau, ir paprasčiausiai tu būdavai kliūtis“, – pasisakė D. Kanapinskas.
Naujienų portalas tv3.lt primena, kad yra nustatytos 33 juodosios dėmės valstybinės reikšmės keliuose – 14 užmiestyje, 19 gyvenvietėje.
Atkreipia dėmesį į vairuotojų kalbas ir elgesį
Vis dėlto įprastai artėjant prie vidutinio greičio matuoklio automobilių srautas staiga lėtėja, o atstumą įveikę vairuotojai ima viršyti greitį.
„Tai logiška, čia vos ne visose valstybėse tas yra, betgi iš kur mes galime žinoti, kad kai baigiasi vidutinio greičio zona, kad ten nebus pastatytas trikojis, sakykime. Mes juk nesame garantuoti, kad iš paskos mūsų arba priešais mus neatvažiuoja nežymėtas automobilis, kuris galbūt irgi matuoja greitį. Tokios tikimybės yra didelės. Todėl tai nereiškia, kad baigiantis greičio matavimo zonai jau galime lėkti“, – kalbėjo D. Kanapinskas.
Taip pat vairavimo instruktorius tikino, kad vis dėlto ne vidutinio greičio matuokliai kalti dėl tokios vairavimo kultūros, o pačių vairuotojų sąmoningumas.
„Kiekvienas iš mūsų turi suprasti, kad prie kiekvieno policininko nepastatys, greičio matuoklio nepastatys. <...> Jeigu mes sau įsikalsime į galvą, kad nesvarbu, kad baigėsi ta vidutinio greičio zona, bet galbūt važiuojam ir toliau tuo pačiu greičiu, kuris nustatytas kelio ženkle ir kuomet leidžia eismo sąlygos, eismas bus saugesnis. Tada būtų smagu pademonstruoti [mažesnį] eismo įvykių ir žūčių skaičių tam tikrų metų bėgyje, nes fizika veikia visur vienodai: ar tai naujas, ar senas automobilis“, – kalbėjo jis.
Baiminasi, kad ministro pareiškimai gali neigiamai paveikti vairavimo kultūrą
A. Pakėno nuomone, tokie susisiekimo ministro pareiškimai taip pat daro įtaką vairavimo kultūrai ir vairuotojų įsitikinimams.
„Dalis žmonių nemėgsta greičio matuoklių ir kai ministras pasako, kad čia pasipinigavimas, žmonės neįsigilinę sakys: „Dabar gi galime lakstyti, kaip norime, nes čia tik pinigus plešia“.
Tiesiog reikėtų gal pakalbėti su žmonėmis daugiau švietimo tikslais, nes yra ir per daug atsargaujančių. Tarkime, jie žino, kad gali važiuot 90 km/val., bet dėl viso pikto važiuoja 75 km/val., kad neduok, Dieve, paklius ir sumokės baudą. Tada jis stabdo srautą, kiti pyksta ir erzinasi“, – į kitą vairuotojų klaidą atkreipė dėmesį saugaus eismo ekspertas.
Tačiau spėlioti, kas pasikeistų, sumažinus vidutinio greičio matuoklių tinklą, ekspertai kol kas nesiryžo.
Taip pat ministras žadėjo, peržvelgęs greičio matuoklių tinklo problemas, skirti dėmesį kitoms eismo saugos priemonėms, pavyzdžiui, grąžinti daugiau Kelių policijos patruliavimo keliuose.
Vairavimo instruktorius D. Kanapinskas teigė manantis, kad idėja graži, tačiau veikiausiai neįgyvendinama.
„Jeigu tikrai bus išteklių, kad pareigūnai galėtų stovėti keliuose ir patruliuoti, bus viskas labai gerai, bet labai abejoju, žinant, kad pareigūnų didžiulis trūkumas yra ir kad jie galbūt per tą laiką galėtų užsiimti dar rimtesniais darbais negu, sakykime, tas patruliavimas ar vairuotojų gaudymas. Klausimas, ar čia tikrai tas suveiks“, – teigė D. Kanapinskas.
Per paskutinius metus nuobaudos už greičio viršijimą sumažėjo, nes esą keičiasi vairuotojų sąmoningumas
Lietuvos policijos duomenimis, nuo 2019 metų nuobaudų skaičius už greičio viršijimą šoktelėjo bene dvigubai ir augo vėlesniais metais. Tačiau smuko 2023– 2024 metais.
Lietuvos policijos Viešosios tvarkos biuro viršininkas Vytautas Grašys naujienų portalui tv3.lt paaiškino, kad stebėdami šiuos duomenis, policija mato, jog greičio viršijimo atvejų sumažėjo dėl greičio matavimo sistemų.
„Vairuotojų kultūra ir sąmoningumas keičiasi, tačiau ne taip sparčiai, kad būtų galima atsisakyti vairuotojų drausmingumo kontrolės. Žinodami, kad bus pastebėti ir užfiksuoti, darantys pavojingus prasižengimus, vairuotojai vis labiau pripranta visuose keliuose laikytis nustatytų Kelių eismo taisyklių reikalavimų“, – laiške teigė V. Grašys.
O paklaustas, kaip vertina, jog ministras svarsto pasitelkti daugiau Kelio policijos patruliavimo keliuose, atsakė paaiškindamas, kad policija už darbą yra atskaitinga Vidaus reikalų ministerijai bei dirba pagal Lietuvos policijos generalinio komisaro patvirtintą planą.
„Policijos pareigūnų darbą organizuoja Lietuvos policija, kuri atskaitinga Vidaus reikalų ministerijai. Policija skiria maksimalias pajėgas prioritetiniams uždaviniams, vienas iš kurių yra saugaus eismo kontrolė, spręsti. Visos šalies keliuose vykdomos tikslinės policinės prevencinės eismo dalyvių kontrolės priemonės organizuojamos pagal Lietuvos policijos generalinio komisaro patvirtintą planą. 2025 metais jame numatytos iš viso 77 priemonės. I-ąjį pusmetį vyks 39“, – rašė Lietuvos policijos Viešosios tvarkos biuro viršininkas.
Nesilaikė nurodymų statant greičio matuoklius
Valstybės kontrolė nustatė, kad prieš kelerius metus itin išplėtus greičio matuoklių tinklą, kas trečias įrengnys buvo pastatytas nesilaikant nurodymų, todėl, pagal valstybės auditorius, beveik milijonas eurų buvo išleistas neefektyviai.
„2020–2022 metais buvo pastatyta apie 100 greičio matuoklių, 29 iš jų neatitiko tų kriterijų ir tai reiškia, kad maždaug apie 900 tūkst. eurų buvo išleisti ne visai efektyviai“, – LRT portalui aiškino valstybės kontrolierius Mindaugas Macijauskas.
Tačiau, ekspertų manymu, šis valstybės auditorių verdiktas nereiškia, kad iki šiol veikęs greičio matuoklių tinklas veikė blogai.
„Ne apie auditorius čia turėtų būti kalbama, jie paėmė dokumentą kažkokį ir pažiūrėjo. Dokumente parašyta taip ir taip, o kažkas taip ir taip pastatė. Na, gal ir ne visai taip, bet gal tai nėra blogai“, – svarstė A. Pakėnas.
„Nežinau, ar tai ką nors keičia, nes, kalbant apie juodųjų dėmių žemėlapį, ir kiek mes vertiname sužeistąjį ir kiek mes, neduok, Dieve, vertiname žuvusįjį, kokį jis indėlį galėtų padaryti į Lietuvą, tai daugiausia turbūt reikėtų vertinti per šitą prizmę viską. O kas, sakykime, naudinga, nenaudinga, iššvaistymas ar panašiai, tai čia jau atitinkamos institucijos turi tą dalyką spręsti“, – kalbėjo D. Kanapinskas.
Šiuo metu valstybinės reikšmės keliuose iš viso yra 212 greičio matuoklių: 78 momentinių greičio matuoklių ir 134 vidutinio greičio matavimo sistemų.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
