Švilpukai skirti eismo saugumui užtikrini – laukiniams žvėrims atbaidyti. Tai – prevencinė priemonė, nes autoįvykiuose, po susidūrimų su miškų gyventojais, kasmet žūsta ne tik žvėrys, bet ir žmonės.
Ultragarsinis švilpukas – tai nedidelis prie automobilio priekinio bamperio, arba šoninio veidrodėlio lengvai pritvirtinamas įrenginys. Į jį patenkant oro srovei, prietaisas pradeda skleisti ultragarsą, kurio žmogus negirdi, o netoli kelio esančius gyvūnus verčia suklusti ir nesiartinti.
Ultragarsą prietaisas pradeda skleisti automobiliui pasiekus 30–40 km/h greitį, rašoma policijos pranešime žiniasklaidai.
Taip pat Klaipėdos apskr. Vyriausiojo policijos komisariato Komunikacijos poskyrio teigimu, vien šiemet Neringoje užfiksuoti 27, o Klaipėdos apskrityje – 502 susidūrimai su migruojančiais, į kelią išbėgančiais žvėrimis.
Žmonės negirdi, o žvėris atbaido
Gali pasirodyti, kad tokia priemonė turės ilgalaikių pasekmių žvėrių migracijos įpročiams, įbaugins juos, tačiau „Radijo ryšio sistemos“ vadovas Osvaldas Orda skuba išsklaidyti panašias mintis:
„Kelio atitvarų, šviesų, švilpukų ar bet kokių kitų žvėrių baidyklių paskirtis ir yra sustabdyti gyvūną, kad jis nelįstų į kelią artėjant automobiliui ir neįvyktų skaudžių pasekmių visiems turintis eismo įvykis. Trumpalaikis ultragarso poveikis neturės jokios įtakos žvėrių gerbūviui ir elgsenai.“
Policijos išplatintame pranešime tikinama, kad tokio ultragarso, kurio dažniai svyruoja nuo 16 iki 20 kHz nėra girdimi žmogui, tačiau O. Orda sako, kad gali būti, kad švilpuką pavyks išgirsti. Tam reikšmės gali turėti ir pačio švilpuko pozicija:
„Jų skleidžiamą triukšmą, pasiekus 90-100 km/h greitį girdėdavau, kol neperkėliau jų žemiau, ant automobilio bamperio. Perkėlus ant bamperio aš jų nebegirdžiu, tačiau iškilo kitas reikalavimas – dažnesnė jų priežiūra – juos reikia pravalyti, ypač drėgnuoju metu laiku, kad jie netik veiktų korektiškai, bet išvis veiktų (užsikiša purvu nuo kelio).“
Kitose savivaldybėse dalybų neplanuoja
Kaip naujienų portalui tv3.lt teigė Klaipėdos apskr. VPK Komunikacijos poskyrio vedėja Andromeda Grauslienė, ši iniciatyva – Neringos savivaldybės ir jos pareigūnų, tad kitose savivaldybėse panašios akcijos neplanuojamos.
„Švilpukai dalijami Neringoje, nes jų įsigijimą finansavo Neringos savivaldybė, bendruomenės pareigūnai švilpukus nupirko iš projekto „Saugi bendruomenė-saugus aš" lėšų. Jei kitų apskričių bendruomenės pareigūnai matys, jog yra poreikis, manome jog įsigis švilpukų taip pat“, – tikino A. Grauslienė.
O pranešime žiniasklaidai tikinama, kad švilpukų praktika populiari įvairiose Europos valstybėse. „Radijo ryšio sistemos“ vadovas O. Orda kalba, kad Austrijoje ši priemonė naudojama dar plačiau.
„Austrijoje yra ištisi kelio ruožai, kuriuose stovi elektriniai ultragarso aparatai, skirti neleisti gyvūnams artėti prie kelio intensyviausiu eismo metu“, – tikina vyras.
Tokie švilpukai rinkoje kainuoja nuo 2 iki 15 eurų. O. Orda atskleidžia, kad Neringoje dalijamų švilpukų kaina svyruoja nuo 10 iki 12 eurų, tačiau pareigūnai juos įsigijo ženkliai pigiau.
