Tad ką daryti tiems vairuotojams, kurie įtaria, kad jų automobilių rida yra suklastota – mašiną kuo greičiau parduoti ar mėginti sutvarkyti jų ridą?
Nauji reikalavimai – jau netrukus
Balandžio pradžioje Lietuvos transporto saugos administracijos (LTSA) direktorius savo įsakymu pakeitė Techninių motorinių transporto priemonių ir jų priekabų reikalavimų sąrašą.
Juo vadovaujamasi reguliariai atliekant kiekvieno automobilio techninę apžiūrą.
Prie transporto priemonės tikrinimo pozicijos „Odometras“ (t. y. instrumentas, rodantis, kiek kilometrų mašina yra nuvažiavusi) įsakyme atsiranda naujas iki šiol nenumatytas trūkumas.
Jis įvardytas taip: „Odometro rodoma rida mažesnė už praėjusios techninės apžiūros metu užfiksuotą ridą.“
Nuo liepos 7 d., kai įsigalios naujas LTSA direktoriaus įsakymas, šis trūkumas bus laikomas nedideliu trūkumu. Tačiau jau po 2 metų jis bus vertinamas kaip didelis trūkumas.
Techninės apžiūros metu nustatyti transporto priemonės trūkumai vertinami pagal šiuos Saugaus eismo automobilių keliais įstatyme apibrėžtus vertinimo kriterijus: a) nedidelis trūkumas; b) didelis trūkumas; c) pavojingas trūkumas.
Kai automobilyje nustatomi 2 ir daugiau nedideli trūkumai ir dėl jų poveikio kyla didesnis pavojus eismo saugumui, jis laikomas turintis didelį trūkumą ir dėl to yra techniškai netvarkingas.
Kai automobilyje nustatomi 2 ir daugiau dideli trūkumai ir dėl jų poveikio kyla didesnis pavojus eismo saugumui, jis laikomas turintis pavojingą trūkumą ir dėl to yra techniškai netvarkingas.
Pagal įstatymą draudžiama vairuoti techniškai netvarkingą, keliamų techninių reikalavimų neatitinkantį automobilį.
Paprastai kalbant, per techninę apžiūrą vizualiai ar naudojant elektroninės sąsają nustačius, kad rida atsukta, automobilis gali būti pripažintas techniškai netvarkingu ir su juo važiuoti nebus galima.
Tikisi, kad sprendimą dar pakeis
Automobilių istorijos ataskaitų įmonė „carVertical“ skaičiuoja, kad Lietuvoje beveik kas penkta mašina (18,3 proc.) yra su suklastota rida.
„Regitros“ duomenys rodo, kad mūsų šalyje vien M1 klasės lengvųjų automobilių yra 1,66 mln. Jeigu iš tiesų penktadalio jų rida suklastota, tai per artimiausius dvejus metus techniškai netvarkingais gali būti pripažinti per 300 tūkst. automobilių.
Vis dėlto automobilių rinkos ekspertas ir „carVertical“ komunikacijos vadovas Matas Buzelis mano, kad bus rastas būdas, kaip dar labiau atidėti numatytą naujų reikalavimų terminą, o galiausiai jie bus pakeisti.
„Visuomenei būtų per didelis spaudimas tokia tvarka. Ir visa našta tuomet tektų pirkėjams, o taip neturėtų būti. Tam nepritaria nei Techninės apžiūros įmonių asociacija, nei kiti automobilių rinką išmanantys ekspertai“, – komentavo ekspertas.
Jis įsitikinęs, kad įsigaliojus naujiems reikalavimams kils pernelyg didelis nepasitenkinimas iš visuomenės, nes jie sukels daug nepatogumų vairuotojams ir pirmiausia automobilių pirkėjams.
Kaip sužinoti, ar rida suklastota, ir ką daryti
Kas mėnesį Lietuvoje parduodama dešimtys tūkstančių naujų automobilių. Jų kaina priklauso ne tik nuo markės, modelio ar pagaminimo metų, bet ir ridos.
Laikoma, kad mažesnės ridos automobilis bus tvarkingesnis už nuvažiavusį daugiau ir jį remontuoti teks mažiau. Taigi nesąžiningi pardavėjai suinteresuoti atsukti ridą ir taip uždirbti daugiau pinigų.
Tačiau kaip eiliniam vairuotojui sužinoti, ar jo automobilio rida nėra suklastota?
„Automobilio būklė gali atskleisti, kad rida buvo suklastota. Jeigu automobilio sėdynės arba vairas atrodo kaip nauji, o kitos salono detalės nutrintos – tai gali būti vienas iš požymių.
Žinoma, visada rekomenduojame tikrinti automobilio istoriją ir patikrinti istorinius įrašus iš kitų valstybių. Taip pat rekomenduojame kiekvieną perkamą automobilį patikrinti ir gerą reputaciją turinčiame automobilių servise arba autorizuotoje automobilių gamintojo atstovybėje“, – patarė M. Buzelis.
Jo teigimu, sužinojus, kad jūsų automobilio rida yra suklastota, reikėtų elgtis priklausomai nuo situacijos.
„Jeigu automobilis pirktas neseniai – prieš mažiau nei 3 mėnesius, ir jei rida buvo suklastota prieš pat vairuotojui įsigyjant automobilį, tuomet galima bandyti reikalauti kompensacijos už permokėtą automobilį.
Parduoti tokį automobilį taip pat galima, tačiau pirkėjas turi žinoti, kad rida buvo suklastota. Pardavėjas apie tai pirkėją turėtų informuoti savo iniciatyva“, – aiškino ekspertas.
Jo įsitikinimu, Lietuvoje trūksta pačių pirkėjų supratimo, kad pigiai ir gerai nebūna. Kita vertus, spręsti ridos klastojimo problemą galėtų labiau padėti ir teisėsauga.
„Žmonės turi žinoti, kokia yra tokios rizikos kaina. Pavyzdžiui, Prancūzijoje už ridos klastojimą baudžiama daugiau nei 26 tūkst. eurų bauda bei 2 metų laisvės atėmimo bausme. Yra ko pasimokyti.
Ginti reikia ne automobilių pardavėjus, o pirkėjus. Viešas interesas bus saugus tik tada, kada pirkėjai jausis apsaugoti ir žinos, jog pirkdami naudotą automobilį nebus apgauti. Verslai jau dabar rūpinasi savo reputacija ir stengiasi vengti tokių transporto priemonių, kurios turėtų skylėtą ar juodą istoriją. Tačiau dabartinis LTSA pasiūlymas problemos nesprendžia iš esmės“, – apibendrino M. Buzelis.
Skatins labiau domėtis rida
LTSA patarėjas Simonas Mažionis tikino, kad sprendimas dėl reikalavimų ridai priimtas po intensyvių diskusijų su socialiniais partneriais.
„Atsižvelgdami į teisės aktų reikalavimus bei problemos mastą, negalėjome ignoruoti ir realių gyvenimiškų situacijų. Todėl turėjome svarbiausią klausimą: kaip elgtis automobilių vairuotojams, kurie nusipirko automobilį nežinodami, kad rida suklastota, ir jie tėra situacijos įkaitai.
Įvertinę teisinį aspektą bei praktines situacijas, su kuriomis susiduria techninės apžiūros kontrolieriai, manome, kad šiuo metu sprendimas nustatomą nepagrįstą ridos sumažėjimą vertinti kaip nedidelį trūkumą yra racionaliausias“, – aiškino S. Mažionis.
Tačiau po 2 metų ridos sumažinimas bus laikomas dideliu trūkumu, nesuteikiančiu teisės dalyvauti viešajame eisme.
Esą LTSA, pasinaudodama šiuo laikotarpiu, jau yra numačiusi, kokie sisteminiai ir netgi vartotojų elgesio pokyčiai turėtų įvykti.
„Skatinsime vairuotojus domėtis planuojamo pirkti automobilio rida bei istorija. Labai dažna situacija, kai vairuotojai tik techninės apžiūros centre sužino nemalonią naujieną – rida atsukta. Tačiau dažnas vairuotojas nuleidžia rankas ir negina savo kaip vartotojo teisių, o galbūt net nežino, kaip elgtis tokioje situacijoje“, – sako S. Mažionis.
Svarbu priminti vairuotojams: odometro keitimo atveju darbų atlikimo dokumentas neprivalomas. Įsakymu patikslinti odometro keitimo pagrindimo atvejai. Tai reiškia, kad žmonės odometrą pasikeisti galės ir patys, svarbu, kad jo rodoma rida būtų ne mažesnė, nei buvo užfiksuota praėjusios techninės apžiūros metu.
2025 m. gavus didelį trūkumą dėl neigiamos ridos, ji turės būti atstatyta į ne žemesnę nei buvo fiksuota ankstesnės privalomosios techninės apžiūros metu.
Tokiu atveju bus lyginami faktiniai transporto priemonės odometro rodmenys, kuriuos privalomosios techninės apžiūros kontrolierius matys transporto priemonės prietaisų skydelyje, su tais, kurie buvo paskutinį kartą fiksuoti Centralizuotojoje techninės apžiūros duomenų bazėje.
