Taip prognozuoja Lietuvos atsinaujinančių išteklių energetikos konfederacijos prezidentas, lobistas Martynas Nagevičius.
„Dyzelinas Lietuvoje 2030 metais kainuos virš 3 eurų/litrą, net jei nafta nebrangs ir infliacija nemažins euro vertės“, – taip jis prognozuoja asmeninėje socialinio tinklo paskyroje.
Du trečdaliai iš maždaug 1,6 mln. lengvųjų automobilių Lietuvoje yra varomi dyzeliniais varikliais.
Taigi, daugeliui vairuotojų ateityje už degalus teks mokėti daug daugiau.
Įsigalios nauji europiniai pakeitimai
Pasak specialisto, taip bus ne dėl planuojamų daryti reguliacinių pokyčių, o dėl jau priimtų sprendimų. Ir esą joks „traktorių festivalis“ Vilniaus gatvėse to nepakeis, nes tai yra europinė tendencija.
„Todėl tie, kas svarsto kokį automobilį dabar įsigyti – dyzelinį ar elektra (ar, pvz., biometanu) varomą, nesakykite po to, kad nežinojote“, – įspėjo M. Nagevičius.
Jis priminė, kad visų pirma – nuo 2027 m. įsigalioja ES apyvartinių taršos leidimų (ATL) II prekybos sistema degalų pardavėjams.
„Degalų pardavėjai turės nusipirkti tiek ES institucijų rinkai parduodamų ATL leidimų, kiek CO2 išmeta degalų pardavėjų parduodamas dyzelinas ar benzinas (ar SND ar gamtinės dujos).
Kainą kol kas sunku įvertinti, nes ji priklausys nuo paklausos. Tai yra kaip greitai mažės iškastinio kuro vartojimas ES. Ir nuo pasiūlos: čia aiškumas yra, nes rinkai parduodamų ATL skaičius kiekvienais metais bus po 5–6 proc. mažinamas“, – aiškino M. Nagevičius.
Jis teigė matęs įvairių prognozių: nuo 45 eurų/ATL iki 250 eurų/ATL. Sudeginus 1 litrą dyzelio, išmtetama apie 2,7 kg CO2. Taigi, kalbama apie papildomus 12,5–67 ct/l dyzelino plius pridėtinės vertės mokestis (PVM).
Teks pirkti kvotas ir kelti akcizus
„Tada papildomai atsiranda įpareigojimas degalų pardavėjams finansuoti atsinaujinančios energetikos plėtrą, perkant „kvotas“ iš žalios elektros ir biometano pardavėjų“, – kitą naujovę priminė asociacijos vadovas.
Pasak jo, 2023 m. lapkritį įsigaliojusioje Atsinaujinančių išteklių direktyvoje yra nustatyti du tikslai 2030 m.: arba AEI dalį transporto sektoriuje padidinti iki 29 proc., arba 14,5 proc. sumažinti CO2 intensyvumą, lyginant su dyzelino naudojimu tam pačiam energijos kiekiui patiekti.
„Abiem atvejais to nepasieksi pigiausiu dabar taikomu būdu, maišant pirmos kartos biodegalus, nes pirmos kartos biodegalų naudojimui yra pritaikytos augimo „lubos“, taip minimizuojant jų vartojimo įtaką maisto sektoriui.
Todėl teks arba maišyti tikrai brangius iš atliekų pagamintus biodegalus, arba pirkti kvotas iš biometano / žalios elektros pardavėjų. Prognozuojama šių kvotų kaina apie 100 eurų už MWh, kas reiškia dar maždaug +20 ct/ltr dyzelino. Čia mažiausiai. Plius PVM“, – komentavo specialistas.
Galiausiai, pasak jo, nereikia pamiršti ir kasmet didinamų akcizų degalams.
„ES čia dar nėra priėmusi sprendimo, bet akivaizdu, kad svarstomoje Energijos mokesčių direktyvoje žemiausia dyzelino akcizo riba bus tikrai ne mažinama. Kai visa tai pateikiu naftininkams, jie imasi už galvos… kaip gi taip? Tai kiek čia tas dyzelinas kainuos?
Atsakymas matyt būtų toks: jis kainuos tiek, kiek reikia, kad jo vartojimas mažėtų taip greitai, kaip ES nustačiusi savo planuose, pagal kuriuos visa ekonomika turi būti dekarbonizuota iki 2050 m.“ – aiškino M. Nagevičius.
Jis neabejojo, kad ES tai tikrai darys. Esą panašios tendencijos numatomos ir kalbant apie SND ir apie gamtines dujas, naudojamas šildymui.
„Pinigai, surinkti iš aplinkosauginių mokesčių tikrai neprapuls, o eis socialinėms to naftos degalų brangimo sukeltomis problemoms spręsti, kompensuojant mažiausias pajamas uždirbančių žmonių patiriamus kaštus“, – prognozavo asociacijos vadovas.
