Į „Šiaulių krašto“ redakciją šiaulietis atėjo ką tik nutraukęs darbo santykius su Šiaulių miesto savivaldybės įmone UAB “Busturas“. Dirbo miesto maršrutinių autobusų vairuotoju. Vyras neištvėrė netvarkos. “Busturo“ keleiviai — mirtininkai. Gatvėmis važiuoja pervargę vairuotojai“, — atvirai sakė buvęs vairuotojas. Paaiškėjo, kad bendrovėje yra vagiamas kuras, o grafikus sudarinėjo vilnietis “savo malonumui“.
Ištvėrė metus
Šiaulietis iš darbo išėjo savo noru, atidirbęs metus ir kelis mėnesius. Trisdešimt penkerių metų vyras sako nebeištvėręs tokių sąlygų.
Metus iki įsidarbinant vyras laukė eilėje, kol jį priims miesto maršrutinių autobusų vairuotoju. Buvo grįžęs iš užsienio, kur uždarbiavo, norėjo būti su žmona ir vaikais Lietuvoje, nors čia nedarbas tik augo.
„Atėjus į darbą man pasiūlė 20-ies metų “Scania“. Dirbau daugiau ne vairuotoju, o šaltkalviu. Ilgiau stovėdavau remonte, nei važiavau. Nors yra šaltkalviai, bet meistrai sako, kad greičiau pats vairuotojas susitvarkys ir tvarkom“, — pasakojo vyras.
Stovint remonte, vyro teigimu, žymiai mažesnis atlyginimas. Per mėnesį „susukus“ 3000 kilometrų miesto gatvėmis, vyro teigimu, jo atlyginimas neviršijo 1,5 tūkstančio litų.
Drauge su šiauliečiu iš „Busturo“ išėję dar du panašaus amžiaus vairuotojai.
Keleiviai — mirtininkai
„Keleiviai — mirtininkai. Miesto gatvėmis važiuoja pervargę “Busturo“ vairuotojai, autobusai techniškai netvarkingi. Kiek yra lūžusių per pusę autobusų! Pavirino ir — į reisą. Važiuoji ir bijai ir dėl savęs, ir dėl žmonių“, — pasakojo vyras.
Jis dirbdavo „pertraukiniu“ grafiku. Žiemą keldavosi pusę trijų nakties ir skubėdavo į darbą, nes reikėdavo laukti eilėje prie specialaus įrenginio atsišildyti autobusą, kad jis užsivestų.
Vasarą keldavosi apie pusę keturių. Apie vidudienį — kelios valandos pertraukos, per kurias spėdavo grįžti iki namų, papietauti, kiek atsipūsti, bet pamiegoti nespėdavęs.
Ir vėl už vairo — iki pusę devynių vakaro. Dar reikėdavo grįžti namo į pietinį miesto rajoną. Bendras darbo valandų skaičius esą vidutiniškai būdavo po dešimt su puse valandos, neskaičiuojant pertraukos. Kelios valandos miego ir nauja darbo diena.
„Todėl mieste autobusai sukelia daug avarinių situacijų“, — mano vyras. Jam yra tekę autobusą vairuoti be stabdžių — važiuoti per visą miestą į techninių apžiūrų centrą.
Pašlijo sveikata
Norėdamas daugiau uždirbti, eidavo dirbti ir per išeigines. Vairuotojams „Busture“ per mėnesį priklauso dešimt išeiginių.
„Bet mažiausiai pusę eidavau į darbą ir dėl to, kad norėjau užsidirbti už tas dienas, kurias praleisdavau remonte, ir dėl to, kad skambindavo ir sakydavo: “Reikia pavynioti“, nes neturi, kas dirba“, — pasakojo buvęs vairuotojas.
Įpusėjus darbo metams vyras pradėjo lankytis pas gydytojus dėl per aukšto kraujo spaudimo. „Gydytojai tiesiai pasakė — pervargimas. Sėdi už vairo, galva svaigsta, akys raibsta, o tu veži žmones, vaikus ir dar turi visiems būti malonus“, — pasakojo vairuotojas.
Landa vogti?
Jis tvirtino, kad vienų „Busturo“ autobusų kuro bakai yra plombuoti, o kitų — ne.
„Kodėl?“ — retoriškai klausė.
Vyras spėja, kad taip gali būti padaryta landa kai kam vogti kurą.
Vyras pasakojo, kad ne kartą su bendradarbiais kalbėjęsis, kodėl „Busturui“ gali būti naudinga važinėti senais autobusais, kai kitų miestų vežėjai perka naujus autobusus.
„Seniems autobusams reikia pirkti daugiau detalių, į švediškus autobusus deda kiniškas detales, kurios labai trumpai laiko. Nesu girdėjęs, kad detalėms pirkti būtų organizuojami konkursai, nors tai — Savivaldybės įmonė. Taip sukasi pinigai ir kažkam nuo to gali būti naudinga“, — spėliojo vyras.
Sportinės kelnės ir kaklaraištis
Vyras stebėjosi, kodėl miesto maršrutinių autobusų vairuotojams neduodama speciali apranga, tik reikalaujama užsidėti kaklaraištį.
„Prieš reisą beveik visada turi kažką autobuse pasitaisyti, bet į reisą pro bendrovės vartus turimE būtinai išvažiuoti su kaklaraiščiais — tikrina. Išvažiuoji už vartų ir nusiimi tą kaklaraištį, kam žmones juokinti? Autobusai sukiužę ir vairuotojas prie sportinių kelnių — su kaklaraiščiu“, — pyko buvęs vairuotojas.
Vyras ne kartą matęs, kad Kauno, Vilniaus miestų maršrutinių autobusų vairuotojai dirba su specialia apranga, tada esą ir kaklaraištį užsidėti ne gėda.
Per daug etatų
Vyro nuomone, pinigai už pabrangusius bilietus bus pravalgyti: „Busturas“ turi išlaikyti nemažai nereikalingų darbuotojų su tokiais pat atlyginimais, kaip ir vairuotojų“.
Vyras lenkė pirštus: bendrovėje dirba per daug skalbėjų, valytojų, sandėlininkių. „Viena sandėlininkė ateina antifrizo įpilti, kita stovi už nugaros ir laukia, kada galės įpilti tepalo. Tą galėtų juk padaryti vienas žmogus“, — skaičiavo vyras.
Jis stebėjosi, kad kiekvienai brigadai, kurioje tėra po kelis žmones, dirba po atskirą viršininką.
„Kažkodėl “Busturui“ reikalinga armija stalių. Autobusai mediniai?“, — piktinosi vyras.
Dirbtuvėse lyja ant galvų
„Jeigu lyja lietus, dirbtuvėse braidome po balas. Stogas kiauras“, — pasakojo vyras.
Dirbtuvėse po balas važinėjantis elektra maitinamas kelių dešimtmečių metų senumo keltuvas.
„380 vatų elektros įtampa. Labai nejauku būdavo žiūrėti, nes elektros kabelių apsauga supuvusi, o po vandenį braidant reikia dirbti. Jeigu būtų elektros nutekėjimas, kaip muses išmuštų darbuotojus“, — ne kartą dėl savo ir kitų gyvybės buvo išsigandęs vyras.
Grafikus sudarinėjo vilnietis
„Žmonės mato, kad į stotelę iš karto suvažiuoja po kelis autobusus “traukinuku“, o po to — keliolikos minučių tarpas, kai nesulauksi nė vieno autobuso. Tarpais pasinaudoja mikroautobusai ir taip susirenka keleivius ir pinigus“, — piktinosi buvęs vairuotojas.
Jo teigimu, Šiauliams miesto autobusų grafikus sudarinėjo vilnietis, o ne šiaulietis.
„Pavyzdžiui, 6 maršruto autobusas visą maršrutą turi įveikti per 33 minutes. Pabandykit su lengvąja mašina nuvažiuoti visą maršrutą, pamatysit, kad tai neįmanoma. Todėl autobusai vėluoja apie 10 minučių, žmonės žiūri į grafikus ir piktinasi. Kaltas lieka vairuotojas“, — tikino šiaulietis.
Vyras tikino ne kartą apie šias problemas ėjęs kalbėtis su generaliniu direktoriumi Viliumi Laužiku. „Jam pasakoji, kas vyksta, o jis ramiai: nesąmonė, taip negali būti“, — sakė vyras.
Direktorius piktinosi
„Čia pasakos! Pamazgos! Duokit faktus! Kaip to vairuotojo pavardė?“, — į buvusio vairuotojo minimus faktus iš pradžių atkirto “Busturo“ generalinis direktorius Vilius Laužikas.
Vėliau vadovas pats patvirtino beveik visas įmonės problemas, kurias paviešino išėjęs darbuotojas.
Direktorius sakė, kad vairuotojai dabar kiek mažiau patys turi taisyti autobusus ir dirbti šaltkalvių darbą. Iškviečiami dirbti ir išeiginėmis dienomis.
„Dirbtuvių stogas — tikrai kiauras, lyja. Mes bilietų kainas prasimušinėjame, matot, kokiais būdais, paprasčiausiai nebeužtenka pinigų. Stogas nekeistas nuo 1964 metų. Palopom“, — pripažino V. Laužikas.
Direktorius patvirtino, kad autobusų grafikus iš tiesų sudarinėjo vilnietis, tačiau tai buvo maždaug prieš penkiolika metų, o dabar jis tik atvažiuojąs „pasižiūrėti į savo kūdikį“.
„Jis savo malonumui sudarinėjo tuos grafikus Šiauliams ir nepageidauja, kad būtų viešai paskelbta jo pavardė“, — apie privatų “malonumą“ ir viešą paslaugą sakė V. Laužikas.
Kurą tikrai vagia
O kaip dėl kuro vagysčių? „Plombuojame tik kai kurių autobusų kuro bakus. Jeigu į normas, limitus įtelpa, sugeba taip “dirbti“, kad mes nerastume trūkumo, kam plombuoti? Kiek tų plombų reikės, jeigu visus plombuosim?“, — iš pradžių gynėsi V. Laužikas.
Vėliau pripažino: „Neseniai radome paslėptus aštuonis “kaniukus“ su kuru net autobuse. Namų vagis yra pats baisiausias. Pripažįstu — būna vagysčių“.
Trys profesinės sąjungos
Svarstėme, ką apie vairuotojų rūpesčius žino profesinė sąjunga.
„Kurios profsąjungos norite, pas mus trys profsąjungos. Esam susiskaldę. Kaip galima ginti žmonių interesus, jeigu mums net susivienyti neišeina“, — paklausta, kaip gina bendrovės darbuotojų interesus, prisipažino vienos iš UAB “Busturas“ profsąjungos pirmininkė Antanina Jasulaitienė.
Rita ŽADEIKYTĖ
