Prieš mėnesį valstybinės reikšmės keliuose išjungti visi 139 stacionarūs greičio matuokliai. Tačiau tai nereiškia, kad nuo šiol vairuotojai magistralėmis ar greitkeliais gali lakstyti lyg akis išdegę. Lietuvos automobilių kelių direkcija tikina, kad buvusieji matuokliai nebeefektyvūs, o ir jų buvimo vietas tautiečiai spėjo įsiminti, tad ruošiamasi skelbti konkursą dėl naujųjų įsigijimo – iš viso 70-ies. Ir planuojama, kad pastarieji turės kur kas daugiau funkcijų – fiksuotų ne tik viršytą greitį, bet gebėtų pagal automobilio valstybinius numerius patikrinti, ar automobilis techniškai tvarkingas, ar yra draudimas.
Taip pat sistemoje būtų tikrinama, ar užfiksuota mašina nėra vogta, ar automobilio savininkas nėra kitaip pažeidęs įstatymų. Beje, planuojama įsigyti ir 50 vidutinio greičio matuoklių, kurie būtų montuojami ir gyvenvietėse.
„Sistema užfiksuoja transporto priemonės numerį, tuomet tą numerį pateikiame draudikui biure. Jis mus informuoja, ar ta transporto priemonė tam momentui turi galiojantį draudimą. Jeigu ne, duomenys perduodami į nusižengimų registrą. Kitu atveju informacija yra ištrinama iš sistemos“, – sako Lietuvos automobilių kelių direkcijos Intelektinių transporto sistemų skyriaus vedėjas Laurynas Ivinskis.
Visgi kelių direkcijai paskelbus, kokios naujosios technologijos vairuotojus stebės keliuose, socialiniuose tinkluose pradėta būgštauti dėl perteklinio gyventojų stebėjimo ir sekimo. Esą šitaip renkant informaciją ir nuolat fiksuojant automobilių srautą, galimi pavojai.
Advokatas Stasys Drazdauskas tikina, kad institucijos privalo užtikrinti, jog matuoklius diegsiančios ir administruosiančios įmonės laikytųsi duomenų apsaugos taisyklių. Specialistas kelia klausimų, ar sistemoje bus išsaugomi visi vaizdo įrašai, ar tik pažeidusiųjų taisykles, kam tokia informacija bus prieinama. Taip pat ar kameros filmuos tik valstybinius numerius, ar ir automobilio vidų, vairuotoją ir keleivius.
„Jei tie duomenys būtų fiksuojami nuolat apie visus ilgą laiką ir būtų įrašomi, tai teoriškai kas nors gavęs, kad ir neteisėtą prieigą prie tų duomenų, pavyzdžiui, įsilaužęs į sistemas, turėtų galimybę pasižiūrėti, koks automobilis, kokioje konkrečioje vietoje kiek kartų buvo ir tuomet daryti kažkokias išvadas“, – kalbėjo advokatas Stasys Drazdauskas.
Visgi dauguma vairuotoju bėdų dėl naujų matuoklių nemato, mat tokie liaudyje vadinami radarai užsienyje įprasti. O sunerimti turėtų tik pažeidėjai.
„Norvegijoje tas pats irgi. Kuo daugiau bus informacijos, tuo geriau ir teisėsaugos organams išaiškinti pažeidėjams ir patiems būti daugiau disciplinuotiems“, – kalbėjo žmogus.
„Normalus žmogus neturi nieko bijoti. Žulikai tegul bijo, o normalūs ne“, – antrino kitas.
„Jeigu viskas legaliai, tai kodėl aš turiu slėpti kažką nuo kažko. Kokia tai informacija? Argi tai slapta?“, – kalbėjo dar vienas asmuo.
Kelių direkcijos atstovas Laurynas Ivinskis tikina, jautri informacija bus pasiekiama tik sutartimis įsipareigojusioms pusėms ir pažeidimų informacija galiausiai atguls administracinių nusižengimų registre, kuris griežtai prižiūrimas. Vaizdo medžiaga, kurioje pažeidimai nenustatomi, bus trinama, kelių direkcija saugos tik informaciją, kuri bus susijusi su eismo intensyvumu. Ji reikalinga kelių plėtrai planuoti.
„Su įmonėmis pasirašomos asmens duomenų tvarkymo sutartys, įpareigojančios įmones labai atsakingai vykdyti šiuos darbus. Tiek iš kibernetinės saugos pusės ir iš procedūrinės pusės, tai ši informacija tikrai negali nukeliauti niekur, išskyrus administracinių nusižengimų registrą“, – sakė L. Ivinskis.
Sutartis su būsimais konkurso laimėtojais žadama pasirašyti birželį, o matuokliai keliuose atsirastų tik rudeniop.
