Sostinės gatvėse tirpstant sniegui atsivėrė duobių gausa. Kai kurie vairuotojai sako, kad dėl duobių ima dažniau lūžti, gesti ir remonto reikalauti jų automobiliai, tad savo pykčio strėles dėl nusibodusių remontų kreipia į kelininkus:
„Visur tas pats, iš tikrųjų. Galit gatve pavažiuot – irgi tas pats: duobė ant duobės, net nėra pažymėta. Ta prasme, būna, su padanga užvažiuoji iš visų jėgų, net mašina susikrato.“
„Manau, kad tiesiant gatves, jas remontuojant tuo sezonu, kai tai ir privaloma daryti, turėtų būti darbai atliekami kokybiškiau.“
„Nusibodo remontuoti mašiną, nes jau tikrai neįmanoma važinėti. Kur pas mus Žirmūnuose buvo duobių, paremontavo, po remonto praėjo net pusė metų nuo vasaros – jau vėl duobės.“
Vilniaus savivaldybės atstovai šiemet jau gavo dvi dešimtis žmonių skundų dėl gatvėse automobilių patirtos žalos. Ar visiems vairuotojams žala bus atlyginta – neaišku. Savivaldybė ragina gyventojus apie atsivėrusias duobes informuoti „Grindą“, kad ši kuo greičiau bent laikinai duobę išlygintų ir ją pažymėtų.
„Aišku, pasitaiko visko, kad tas ženklas atsiduria dėl piktavalių duobėj ir kiti vairuotojai nebemato to perspėjimo. Arba dažniausiai vairuotojai viršydami greitį įvažiuoja į toje vietoje atsivėrusią duobę“, – teigia Vilniaus Infrastruktūros skyriaus vedėjas Arūnas Visockas.
Atlydys – ne tik sostinėje. Štai Kauno vairuotojai taip pat liudija apie gatvėse atsivėrusias duobes:
„Studijuoju, važinėju į kolegiją, tai ten kelias iš viso toks baisesnis, čia dar pusė velnio, bet ten tai duobės tokios normalios, galima ratą prasikirst.“
„Pagrindinėse gatvėse tų duobių nėra labai daug, bet šalutinėse gatvelėse kiemuose tai mes jau nekomentuojam, kas darosi.“
„Atsiveria duobės ir „Kaunas tvarkosi“ paskui.“
Kauno savivaldybė dar neturi tikslių duomenų, kiek šiemet žmonių kreipėsi dėl patirtos žalos gatvėse. Tačiau tikina, kad besikreipiančiųjų vis mažiau, ir kartu pripažįsta: kartais nespėja greitai sutvarkyti duobių.
„Nors „Kauno švaroj“ ir dirba trys brigados, tačiau nėra, kad piršto spragtelėjimu jos visos yra užtaisomos. Kiek matoma, kiek spėjama, tai jos yra paženklinamos, tačiau vienokių ar kitokių situacijų nepavyksta išvengti. Ir Savivaldybė tada nuleidžia galvą tą žalą“, – sako Kauno Miesto tvarkymo skyriaus vedėjas Aloyzas Pakalniškis.
Duobių netrūksta ir mažesniuose miestuose. Štai marijampoliečiai neslepia pykčio, kad rūpesčio gatvėmis per mažai:
„Nežiūri zarazos nieko, aš jums pasakysiu. Tik pinigų visi, pinigų, pinigų, pinigų. Į kuprą visiem reik duot! Gerai… – Va, pasirodė visur, ypač kaime, va tokio gylio duobės.“
„Grįžus iš užsienio, ten gyvenus 18 metų, aišku, nepalyginsi – ten daug geriau. Bet aš stengiuosi nematyt.“
Vilniaus Gedimino technikos universiteto profesorius aiškina: duobės gatvės gali atnešti rimtų bėdų vairuotojams.
„Žiūrint, kokios jėgos, kokio dydžio bus tas smūgis. Tai jeigu jis bus labai didelis, tai gali palankstyti ir visą geometriją gali sugadinti“, – tikina „Vilnius Tech“ profesorius Henrikas Sivilevičius.
Kitiems vairuotojams kelyje išdygusios duobės kainuoja – prakirstas padangas, sulankstytus ratų diskus ar apgadintą važiuoklę, o kartais duobė gali tapti net rimto eismo įvykio priežastimi.
„Ne tik ratlankis gali būti sulankstytas, gali vairuotojas iš to netikėtumo efekto suvaldyti automobilio ir nuvažiuoti nuo kelio. Tai tokių gali būti dalykų“, – kalba H. Sivilevičius.
Vis dėlto, pasak specialisto, amžino asfalto nebūna – dažniausiai jis tarnauja nuo aštuonerių iki penkiolikos metų.
