Nuo pat didžiųjų žiemos švenčių pradžios nagučius parodžiusi žiema draudikus verčia stvertis už galvų. Ypač tuos, kurie su vairuotojais yra sudarę transporto priemonių savininkų ir valdytojų privalomojo civilinės atsakomybės draudimo bei kasko sutartis.
Draudikų duomenimis, smarkiai pasnigus ir siaučiant pūgoms, smulkių avarijų šalyje padaugėjo apie du kartus. Paradoksas, bet dauguma autoservisų nejaučia, kad būtų smarkiai išaugęs automobilininkų, panorusių remontuoti apdaužytas mašinas, srautas. Tiek draudikai, tiek autoservisų vadovai skėsčioja rankomis – jiems sunku pasakyti, kur draudėjai deda iš draudimo kompanijų gautus pinigus.
Avarijos – smulkios, nuostolių – milijonai
Juodžiausios dienos draudimo kompanijoms buvo nuo 2010 m. gruodžio 20 d. iki gruodžio 26 d., per Naujųjų metų šventes ir ypač per tris pirmas sausio dienas.
Pavyzdžiui, didžiausios šalyje draudimo kompanijos „Lietuvos draudimas“ žalų skambučių centras per švenčių dienas užregistravo 4121 eismo įvykį, vidutiniškai po 343 avarijas per dieną. Kaip „Respublikai“ sakė „Lietuvos draudimo“ atstovė Ernesta Dapkienė, įprastomis dienomis registruojama apie 200 eismo įvykių.
Sausio 1–3 dienomis laukė nauja avarijų lavina. Per jas „Lietuvos draudimas“ užregistravo net 1405 eismo įvykius, po 468 kasdien. Kompanija skaičiuoja, kad vairuotojams jau išmokėjo arba dar išmokės 11,6 mln. litų.
Dvigubai padidėjusį eismo įvykių skaičių fiksavo ir antroji pagal dydį draudimo bendrovė mūsų šalyje „Ergo Lietuva“. „Per pastarąsias dvi savaites užregistravome 1410 avarijų, maždaug po 100 per dieną. Įprastomis dienomis fiksuojame nuo 20 iki 40 eismo įvykių. Žaloms atlyginti išmokėjome ar rezervavome 3,4 mln. litų“, – „Respublikai“ atskleidė kompanijos atstovas Irmantas Šerys.
Kitose draudimo bendrovėse padėtis panaši. Tiesa, atskiros statistikos dėl žalų atlyginimo vairuotojams dauguma mažesnių draudimo kompanijų neturi. Tarkim, draudimo bendrovė „PZU Lietuva“ tik skelbia, kad vien šio savaitgalio sniego žaloms atlyginti vairuotojams ir pastatų savininkams rezervavo 0,5 mln. litų, t.y. po 2,5 tūkst. litų kiekvienam nukentėjusiajam.
Grynieji – dingsta
Kreipęsi į draudimo kompanijas vairuotojai vėliau gali pasirinkti – imti žalos atlyginimą grynaisiais arba palaiminus draudimo kompanijai kreiptis tiesiai į autoservisus. Vėliau šie patys susitaria su draudikais dėl remonto kainos, vairuotojui telieka pasiimti suremontuotą mašiną.
Tiesa, pastaruoju metu draudikai nesutinka mokėti išmokos grynaisiais išperkamosios nuomos būdu automobilius įsigijusiems vairuotojams. Teisinamasi, kad jiems to neleidžia daryti lizingo kompanijos, kurios yra tikrosios mašinų savininkės. Išperkamosios nuomos būdu įsigytų automobilių savininkai irgi yra priversti kreiptis į autoservisus. Dažniausiai jie yra firmų, įsikūrę vienos ar kitos automobilių kompanijos atstovybėse.
Draudikai sako šiuo metu grynaisiais išmokantys apie 60 proc. žalų. Vien per pastarąsias savaites tai sudarytų apie kelis milijonus litų. Todėl pridėjus tuos automobilius, kurie autoservisuose remontuojami privaloma tvarka, atrodytų, kad plieninių žirgų remonto dirbtuvėse turėtų stovėti eilės mašinų. Tačiau toli gražu taip nėra.
Pavyzdžiui, kaip „Respubliką“ informavo didžiausio Baltijos šalyse „Kemi“ autoservisų tinklo atstovas Dinaidas Kančius, pastaruoju laiku jo atstovaujamoje bendrovėje lengvųjų automobilių remontuojama nė kiek ne daugiau nei tuomet, kai už lango nebuvo nei šalčių, nei pūgų.
Štilis tvyro ir visiškai mažuose autoservisuose. Vieno jų, įsikūrusio Vilniuje, savininkas Vytas Litvinavičius sakė, kad jokio padidėjusio „susitvarkyti savo mašinas nusiteikusio vairuotojų skaičiaus“ jis nepastebėjęs. „Dirbame kaip ir kitomis dienomis“, – tvirtino pašnekovas.
Gyvenimas suaktyvėjo nebent tuose autoservisuose, kurie sudarę sutartis su didelėmis draudimo kompanijomis. Pavyzdžiui, su „Ergo Lietuva“ bendradarbiaujančio autoservisų tinklo „Martonas“ vienas iš vadovų Valdimantas Rudys dienraščiui sakė, kad prieš Naujuosius ir iškart po švenčių klientų, norinčių po smulkių eismo įvykių suremontuoti savo mašinas, srautas išaugo maždaug dukart. Tačiau už jų automobilių remontą dažniausiai atsiskaito ne patys vairuotojai, o draudimo kompanijos.
Todėl didelė dalis grynaisiais draudikų klientams išmokėtų dešimčių tūkstančių pradingsta pakeliui į autoservisus. Tai reiškia ir kitą dalyką – kuo toliau, tuo daugiau gatvėse išvysime apibraižytų, aplamdytų mašinų, kurių vairuotojai pašykštėjo draudikų pinigų remontui.
Draudimo pinigus pravalgo?
Nei „Respublikos“ kalbinti draudimo kompanijų, nei autoservisų atstovai nesiryžo spėlioti, kur nemaža dalis vairuotojų deda iš draudikų gautą žalos atlyginimą. „Jei automobiliai priklauso jiems, mes negalime tokiems vairuotojams priekaištauti. Pinigus jie gali naudoti taip, kaip jiems atrodo geriau. Kad ir slėpti kojinėse. O jei mašina bus techniškai netvarkinga, jiems grės nepereiti valstybinės techninės apžiūros“, – tvirtino V.Litvinavičius.
Vis dėlto „Lietuvos draudimo“ atstovė E.Dapkienė leido sau pajuokauti. „Galbūt iš mūsų gaunamus pinigus vairuotojai išleido švenčių stalui? Už lango – sunkmetis, ne visi gauna algas, o jei ir gauna – jos labai mažos, visko gali būti“, – linksmai kalbėjo pašnekovė.
Faktas:
Pastarąją savaitę keliuose buvo gausu eismo įvykių. Laimė, didelių tarp jų nebuvo labai daug. Lietuvos kelių policijos viršininkas Gintaras Aliksandravičius „Respubliką“ informavo, kad per pastarąsias šešias dienas užfiksuotos 25 didesnės avarijos, per jas 1 žmogus žuvo ir 29 buvo sužeisti.
Vidmantas UŽUSIENIS
