Tokio pobūdžio automobiliai, kaip „Hyundai Tucson“, Indijos eismui yra labai geri dėl aukštesnės sėdėjimo padėties. Indijoje tikrai reikia gerai matyti visokius kampus, nes eismas yra labai intensyvus, įvairialypis, važiuojama įvairiais greičiais ir labai chaotiškai. Beje, Indijoje dar galioja visuomenės nuomonė, kad didesnį automobilį (o toks ten yra „Tucson“) vairuoja turtingesnis žmogus, todėl jį gerbia ir praleidžia.
Indiškas „Hyundai Tucson“ variantas, kuriuo V. Miliui teko važiuoti šioje kelionėje, buvo maksimaliausių pajėgumų: 185 AG, 2 litrų darbinio tūrio dyzelinis variklis, 7 laipsnių pavarų dėžė su dviguba sankaba, automatinė keturių varomųjų ratų pavara, naujausios navigacijos bei saugumo sistemos, kitos moderniausios technologijos, įskaitant automatinę klimato kontrolę. Pastaroji puikiai veikė ir labai pravertė, mat orų sąlygos kelionėje pasitaikė labai permainingos: kalnuose buvo vėsu, o nusileidus – labai karšta.
Keliautojo vertinimu, per 12 dienų šiuo automobiliu įveiktas 4 tūkstančių kilometrų atstumas nėra didelis. Tiek pat kilometrų yra nuo Vilniaus iki Lisabonos (Portugalijos sostinės). Kiekvienas lietuvis per atostogas tokį atstumą nuvažiuoja, tik – važiuoja labai gerais keliais. Tuo tarpu Indijoje dažniausiai kelias būna labai blogas. Tačiau vairavimas čia sunkus ne tiek dėl kelio dangos, kiek dėl to, kas vyksta ant kelio.
„Esu keliavęs daugelyje žemynų, bet tokio eismo, koks yra Indijoje, niekur daugiau nėra. Vienas mano draugas, patyręs vairuotojas iš Vokietijos, pasitikėdamas savo jėgomis nuvyko į Indiją šventai įsitikinęs, kad ten vairuos. Po dviejų dienų jis parašė man žinutę: „Nebegaliu, imu vairuotoją“, – juokiasi V. Milius.
Antra, reikia žinoti, kad atstumai, kuriuos manei, kad lengvai įveiksi, gali pasirodyti neįveikiami.
„Europoje 1000 kilometrų nuvažiuoti per dieną – jokių problemų. Bet Indijoje – „be šansų“ nuspėti, kiek kilometrų nuvažiuosi per dieną. Gali per dieną nuvažiuoti 100 kilometrų, o gali ir 500, bet daugiau – negali. Tai susideda iš eismo, kelių būklės ir absoliučiai didelių „pastrigimų“, – sako jis.
Vitoldo teigimu, Indijoje visas gyvenimas verda ant kelio: vyksta turgus, vaikšto žmonės, karvės, drambliai, važiuoja dviračiai, rikšos, motorizuotos rikšos. „Tarkime, priekyje tavęs važiuoja autobusas. Negalima privažiuoti prie jo labai arti, nes jis gali netikėtai ir neįspėjęs sustoti bet kur. Ir visi, kurie yra už jo, taip pat sustoja, nes nėra kur apvažiuoti, nes visur aplink vyksta turgus“, – piešia vaizdą Vitoldas.
Trečia, keliaujant patartina vadovautis navigacija ir ženklais. Indijos gyventojai yra geraširdžiai, turistus gerbia, tačiau jų charakterio bruožas yra toks, kad niekuomet nesako „ne“ arba „nežinau“. Jei paklausi, kur nuvažiuoti, jie visuomet parodys kryptį, bet ji nebūtinai bus teisinga.
Navigacijos sistemos Indijoje puikiai veikia, visur yra GSM ryšio tinklas. Tačiau neblogai yra vadovautis ir kelio nuorodomis. Jei reiktų rinktis, geriau važiuoti kur rodo ženklas, o ne ten, kur rodo navigacija. Mat yra tokių dalykų, kurių navigacija gali „nesuprasti“: tarkime, kiek laiko užtruks įveikti pasirinktą atstumą. Miesto kirtimas 5 val. ryto gali užimti 10 minučių, o dienos metu – 5 val. Jei nežinai, kad yra apvažiavimas (o jo nerasi jokioje nuorodoje, arba apie tai parašyta hindi kalba), nepasuki, kur reikia, įvažiuoji į miestą ir kelias valandas „pastringi“.
Tad, ketvirta, keliauti reikia pradėti auštant, o baigti – temstant. Didžiausios avarijos vyksta naktį, kuomet kelias yra laisvesnis, o greitis – didesnis. „Nebandykite važiuoti naktį, nes labai sunku ir nesaugu. Vietinių automobilių techninė būklė yra baisi, padangos yra nudėvėtos, jei palyja ir naktis – ten didelė dalis sunkvežimių tiesiog atsiduria medžiuose, grioviuose. Tokių vaizdelių po nakties yra labai daug“, – įspėja keliautojas.
Jo teigimu, eismo saugumo sąvoka Indijoje neegzistuoja. Vakaruose daug kalbame apie saugos diržų užsisegimą, vaikų saugos kėdutes, o Indijoje ant transporto priemonės gali važiuoti „keliais aukštais“ žmonių užlipę. Užtat Indijoje niekas nematuoja greičio. Bet ten ir nereikia jo matuoti – dienos metu greit nepavažiuosi. Vairuoti išgėrus negalima. Nors nuo alkoholio apsvaigusių vairuotojų sukeltų avarijų pasitaiko, tačiau dažniau jos įvyksta dėl pavargusių ir prie vairo užmigusių sunkvežimio vairuotojų.
„Svarbiausia yra suprasti, kad chaotiškas vairavimas, nuolatinis signalizavimas – nėra vietinių vairuotojų agresijos išraiška. Tai yra savotiška kalba. Aš tos kalbos nemoku, bet bent jau suprantu, kad tai yra kalba. Jei to nesupranti, negali adekvačiai reaguoti ir vairuoti“, – sako Vitoldas Milius.
GALERIJA
