Ši diena tapo rimtu išbandymu ne vienam vairuotojui. Panašu, ir artimiausiomis dienomis keliai iš vairuotojų reikalaus įgūdžių, susikaupimo ir atsargumo. Eismo sąlygos žada būti dar nepavydėtinos.
Važiavimas esant pūgai ar stipriai sningant iš vairuotojų reikalauja parodyti visą kompetenciją. Sniegas reikalauja įgūdžių ir neatleidžia grubių klaidų. Tiesa, yra vienas pliusas: nors sningant ir pustant įvyksta gana daug eismo įvykių, dauguma atvejų viskas baigiasi tik lengvai apdaužyta geležimi. Paprastai gelbsti nedidelis greitis. Tačiau niekas nenori baigti kelionės griovyje.
Kaip šturmuoti pusnis
Įvažiavus į pusnį ar per kelią nusidriekusį pusnies liežuvį, nesunku atsidurti griovyje. Airijos vairuotojus ekstremalaus vairavimo įgūdžių mokantis lietuvis instruktorius Tomas Žukauskas pastebi, kad lietuviai žiemiškame kelyje jaučiasi gana gerai, pasižymi nebloga vairavimo technika, tik neretai pervertina savo sugebėjimus. Pasak ekstremalaus vairavimo eksperto, bent jau iš pradžių, šturmuoti pusnis užmiesčio plente derėtų mažesniu greičiu.
„Jei jūsų automobilis pvz. kairės pusės ratais kabins pusnies liežuvį, o dešinėje sniego beveik nėra, reikia įtemptai laikyti vairo ratą dešinės pusės link. Pusnies liežuvis taikosi pasukti automobilį link savęs, tad turime būti pasiruošę pataisyti automobilio judėjimo trajektoriją. Žinoma, lengviau pasakyti nei padaryti. Važiuojant dideliu greičiu ši korekcija turi būti atliekama labai jautriai, nes kitaip automobilis pradės nevaldomai slysti. Jei važiuojame nepravalytu plentu ar kaimo keliu, o priekyje mūsų laukia ilga pusnis, ją šturmuojame įsijungę žemesnė pavarą. Jei sniegas purus - nepamirškite iš anksto įsijungti valytuvų,“- pasakojo ekstremalaus vairavimo instruktorius T. Žukauskas.
Važiavimas vėžėmis
Net ir greitkeliuose ant nenuvalyto sniego išvažinėtos vėžės gali sukelti nemažai nepatogumų. Išvažiuojant iš vėžių, pavyzdžiui lenkiant kitą automobilį, nesunku prarasti sukibimą su keliu ir automobilio kontrolę.
„Gilios vėžės tarsi laiko automobilį. Jei užsispyrę tik suksime vairą, tai nesuvaldysime automobilio. Pvz., jei iš vėžių bandome sukti į kairę, tai šiek tiek atsitraukiame į dešinę, ir tuomet suktelime vairą kairėn. Kai tik automobilis iššoka iš vėžių, iš karto suktelime vairą dešinėn, atliekame vadinamąją greitą korekciją“- patirtimi dalijosi T. Žukauskas.
Nors ir skamba paradoksaliai, važiuojant slidžia danga automobilis valdomas ne tik vairu, bet ir aksceleratoriumi. Teigiama, kad važiuojant žiemą variklis visuomet turi turėti traukos rezervą.
Variklis ne tik „traukia“ automobilį, jis gali ir stabdyti, ir net vairuoti, todėl vertėtų pamiršti taupų važiavimą aukščiausia pavara, geriau įsijungti žemesnę pavarą ir užsitikrinti traukos rezervą. Teisingai stabdant slidžiame kelyje, stabdoma ir varikliu, stabdžiai tik talkina. Todėl vairavimo ekspertai primygtinai nerekomenduoja piktnaudžiauti riedėjimu išmynus sankabos pedalą ar išvis įjungus „laisvą“ pavarą.
Jokių nereikalingų nervų
„Žiema yra pats geriausias vairavimo egzaminuotojas. Esant ekstremalioms sąlygoms, įmanoma važiuoti tik ramiai, be staigaus įsibėgėjimo, stabdymo ar energingų judesių vairu. Svarbiausia tolygumas. Juk žiemą reikia važinėti taip pat, kaip ir vasarą, tik dar geriau“- juokavo ekstremalaus vairavimo instruktorius.
Tai padėtų išvengti nepageidaujamo automobilio slysčiojimo. Žinoma, kalbėti apie slystančio automobilio valdymą galima, tačiau šios srities teorinės žinios be ilgamečių treniruočių kelyje yra bevertės. Verta prisiminti nebent bendrus principus: automobilio galui slystelėjus, suktelkite vairą į „užnešimo“ pusę ir taip suvaldysite prasidedantį slydimą.
Tolygumas itin svarbus posūkiuose. Važiuojant slidžiu keliu greitį sumažinti derėtų dar prieš posūkį ir vingį įveikti stabiliu greičiu. Viena iš didžiausių klaidų - posūkyje perjungti pavaras ar stabdyti, nes taip labai paprasta išprovokuoti nevaldomą slydimą. Stabdymas irgi turi būti tolygus, pradėti stabdyti derėtų iš anksto, nes esant slidžiai kelio dangai, stabdymo kelias gali būti neįtikėtinai ilgas.
