Panevėžio turguje, artėjant Joninių nakčiai, susirinko vainikų pynėjai. Pripynė jų įvairiausių – iš ąžuolų lapų, gausu ir dekoruotų žiedais. Yra ir gėlėmis puoštų skrybėlaičių.
Mažoji Eva pina vainiką. Ją išmokė senelis. Sako – svarbiausia pinant gerai suveržti virvelę, kad neišsipintų.
„Sunku, bet kai pripranti, pasidaro lengva. Norėdavau pabandyt, nes mačiau, kad senelis pina, aš galvoju, kodėl man nepabandžius. Senelis išmokė ir dabar pasidarė kaip hobis kiekvienas Jonines“, – kalba panevėžietė Eva.
„Švieži tie vainikai, sunku ir pint, reikia įpratimo didelio, kad jau nupint didesnį. Ir su gėlėm, nes pernai daug kas pageidavo su gėlytėm“, – sako panevėžietė Irena.
„O pinu kaip, sodyboj savo, turiu pievą. Atsisėdus pinu, nueinu, nusiskinu visokių gėlyčių ir pinu. Ir varpai, ir rugiagėlė. Asiūklis žydi“, – pasakoja panevėžietė Bronislava.
O pinanti vainikus Regina, regis, žino ir magiškų receptų, ką dėti į vainiką, norint, pavyzdžiui, prisišaukti pinigų.
„Dobilas dedasi – piniginė išraiška. O štai saulė, va šita, kas yra? Kur auga? Rugiuose. O tai mūsų kasdieninė duona. Va šiandien 23, prieš laužų uždegimą, būtinai ar vaikas, ar kas turit kupoliauti“, – kalba Regina.
Nors šalyje infliaciją pakurstė energijos resursų brangimas dėl karo ir problemos pasauliniame tiekime, prekeiviai ir už lietuviško ąžuolo vainikus šiemet lupa keletu eurų brangiau nei pernai.
„Kainos, aš prašau po 10. Kas mokės pasiderint, tam pigiau, jei mokės pasiderint. Tai kad dabar ir benzinas, ir viskas, kainos sukilę, ir čia taip pat, ir mes keliam biškutį“, – sako Irena.
„Aš 7 eurus už tokį, nebrangu. Bet kiek darbo, visą dieną prasėdėjau“, – tikina panevėžietė Bronislava.
O lietuviai, panašu, netaupo. Sako, kad Joninės juk – tik kartą metuose.
„15, aš skrybėlę pirkau, labai gražią, natūralią rankų darbas, normalios kainos“, – sako panevėžietė Alma.
„Aš pinigų neskaičiuoju, užtenka pensijos, atsargų turim“, – tikina panevėžietis Vytautas.
„Čia Jonukas? – Jonukas. – Ieškot ko? – Vainiko Joninėm reikia. Pernai nešiojo, šiemet irgi reikia. – Kaip švenčiat? – Su arbata, kava, tortu, pyragaičiais. Vainikas atributas pats didžiausias“, – kalba panevėžietė Genovaitė.
„Jau 10 nupyniau vainikėlių ant galvos ir nė vieno neturiu jau, visus nupirko“, – sako panevėžietė Bronislava.
„Šiemet jaučiasi, kad perka. Ne taip kaip pernai buvo, labai prastai jau. Šiemet jau labai noriai. Atėjo tų lauko gėlių – rugiagėlių, javų, ramunėlių“, – kalba panevėžietė Eugenija.
Trumpiausios nakties ir ilgiausios dienos šventės metu, pagal seniausią lietuvių tradiciją, į vainikus stato žvakutes ir juos paleidžia į vandenį. O iš to, kaip plauks vainikas, numato savo ateitį – ar susiporuos, ar toli išplauks.
