Rugsėjo 1-ąją mokyklos duris pirmą kartą praveria tūkstančiai pirmokų, kuriems ši diena be džiaugsmo atneša ir nerimą. Pirmokų tėveliams bei globėjams taip pat prasideda naujas šeimos gyvenimo etapas, pasitinkamas su džiaugsmu ir rūpesčiu. Kauno miesto savivaldybės Visuomenės sveikatos biuro psichologė Rasa Vaitkienė pataria, kaip svarbiems gyvenimo pokyčiams galima pasiruošti iš anksto.
Pasiruošimas į mokyklą neapsiriboja vien tik ugdymo įstaigos pasirinkimu ar mokyklinių prekių supirkimu. Tėvai arba globėjai, išleidžiantys į mokyklą savo vaikus, dažnai susimąsto, ar jų atžalos pasirengusios lankyti mokyklą.
Mokymasis - kokybiškai nauja veikla vaikui, su naujais nepažįstamais žmonėmis, kitokiu gyvenimo ritmu bei dienos režimu. Psichologų nuomone, vaiko gebėjimas rašyti, skaityti ar skaičiuoti dar negarantuoja, kad pirmokas greitai adaptuosis mokykloje. Labai svarbu atkreipti dėmesį į vaiko brandumą, savarankiškumą bei sugebėjimą užmegzti naujus kontaktus tiek su suaugusiais, tiek su vaikais.
Kauno miesto savivaldybės Visuomenės sveikatos biuro psichologė R. Vaitkienė pataria tėveliams, kaip palengvinti vaiko adaptacinį periodą mokykloje:
tėvams reikėtų kartu su atžala užsukti į naują mokyklą gerokai anksčiau, negu pradės ją lankyti. Tai galite padaryti, pavyzdžiui, prieš vasaros atostogas. Nuveskite vaiką į naują vietą, pavaikščiokite koridoriais, susipažinkite su auklėtoja. Per vasarą vaikas pripras prie minties, kad lankys mokyklą, ir žinos, kas jo laukia;
- stebėti kokios nuotaikos vaikas išeina į ugdymo įstaigą ir kokios grįžta. Uždaresni vaikai kartais nedrįsta pasipasakoti, su kokiais sunkumais susiduria. Atidesni tėveliai gali pastebėti, kad pasikeitė jo elgesys ar emocijos (nenori eiti į mokyklą, verkia) bei atsiradę somatiniai simptomai (galvos skausmas, pykinimas ir panašiai);
- paklauskite vaiko kaip sekėsi mokykloje, stenkitės jį išklausyti, atsakyti į klausimus. Atminkite, kad vaiką labiau drąsina ne skuboti suaugusiųjų patarimai, kaip reikia elgtis, o tai, jog tėvai supranta jo sunkumus, tiesiog pabandykite įsijausti į savo vaiko situaciją;
- vaikui, pradėjusiam naują etapą, lengviau įveikti adaptacijos problemas, kai jaučia, kad tėvams rūpi, kaip jam sekasi, kai gali dalytis savo patirtais išgyvenimais;
- pradinukas, ypač pirmokėlis, dažnai naujoje mokykloje jaučiasi nesaugus. Jei vaikas namiškiams sako, jog mokykla jam nepatinka ir nenori jos lankyti, derėtų dažniau bendrauti su mokytoja. Tėvai neturėtų vengti paklausti, kodėl jis grįžta namo liūdnas;
- tokie žodžiai kaip "tu nieko nesugebi gerai padaryti", "ar galima iš tavęs tikėtis ko nors daugiau?" tik padidina vaiko nepasitikėjimą ir nusivylimą savimi, pasistenkite nenuvertinti savo atžalos;
- nereikėtų stiprinti mokyklos baimės klausimais: "Ar labai bijai eiti į mokyklą?". Jei vaikas jaučia tam tikrą baimę, pasakykite, kad jo nenoras ir nerimas yra suprantami, kad daugelis vaikų tai patiria. Galite pasidalinti savo patirtimi, gal ir patys kadaise taip jautėtės;
- drovesniam vaikui labai tiktų nupiešti mokyklą, draugus ar auklėtoją ir pasikalbėkite apie tai kartu. Piešdamas vaikas ne tik išlieja savo emocijas, bet iš naujo išgyvena tam tikras situacijas;
- judresniam, aktyvesniam vaikui, kuriam gali būti sunku išbūti visą dieną vienoje vietoje, galite pasiūlyti aktyvų užsiėmimą po pamokų, tokiu būdu padėdami jam atsikratyti įtampos ir sukaupto per dieną nerimo.
Kiekvienas vaikas yra individualus ir skirtingas, jei draugų pirmokėlis puikiai adaptavosi per mėnesį, nereikia panikuoti, kad jūsiškis dar nerimauja eidamas į mokyklą. Būkite kantrūs, palaikykite savo atžalą ne vien žodžiais, jam dar taip reikia jūsų švelnumo ir apkabinimo, tiesiog darykite tai nuoširdžiai.
Kauno miesto savivaldybės Visuomenės sveikatos biuro psichologė R. Vaitkienė primena, kad gera pradžia jau pusė darbo. Gera ir kokybiška adaptacija ugdymo įstaigoje - tai sėkmės raktas į pilnavertį asmenybės gyvenimą.
Vytas Kokšta
