Kaip teigia, Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos atstovas Donatas Paulauskas, tarnybos organizuotoje apklausoje dalyvavo, kone 1300 respondentų. Didžioji jų dalis, 1144 dirba viešajame sektoriuje, o 132 privačiame.
Dauguma apklaustųjų tikino, jog svarstytų galimybę grįžti į darbą pirmaisiais metais po vaiko gimimo.
„63 proc. apklaustų moterų ir net 78 proc. vyrų, dirbančių viešajame sektoriuje, teigė, kad svarstytų tokią galimybę. Tuo metu privačiame sektoriuje išryškėjo priešinga tendencija – ten apie šią galimybę galvotų daugiau moterų (82 proc.) nei vyrų (74 proc.)“, - aiškino D. Paulauskas.
Į darbą sparčiau sugrįžtų moterys
Lygių galimybių kontrolierės Agnetos Skardžiuvienės teigimu, poreikis derinti darbą ir šeimą išties yra. Tačiau tyrimo duomenys rodo, jog privačiame sektoriuje moterys labiau būtų linkusiosios to imtis negu viešajame sektoriuje. Esą kodėl taip yra, visai nesunku suprasti.
„Matant privačių įmonių iniciatyvas steigti vaikų kambarius, taikyti lankstų darbo grafiką ir kitas pastangas, viešasis sektorius šiuo klausimu neatrodo toks palankus. Kita vertus, privataus sektoriaus darbo rinka labai dinamiška, joje svarbu neatsilikti ir išlaikyti įgūdžius, tikriausiai ir dėl to moterys būtų linkusios sparčiau sugrįžti į darbą“, – svarsto kontrolierė.
Pirmaisiais vaiko auginimo metais grįžti į darbą daugiausiai respondentų (54 proc.) paskatintų galimybė dirbti nuotoliniu būdu.
Lygių galimybių kontrolierės A. Skardžiuvienės manymu, svarbu užtikrinti, kad nuotolinio darbo galimybė darbovietėje būtų faktiškai prieinama.
„Reikia paminėti, kad nuotolinio darbo galimybė valstybės tarnyboje atsirado tik su naujos redakcijos Darbo kodeksu, įsigaliojusiu 2017 m. liepos 1 d. Viešojo sektoriaus darbdaviai turėtų atkreipti dėmesį į šį poreikį ir drąsiau taikyti lanksčias darbo formas“, - įsitikinusi pašnekovė.
Lankstus darbo grafikas
Iki kol vaikui sukaks vieneri metai, tėvus į darbus grįžti paskatintų ir lankstus darbo grafikas.
„Šį variantą rinkosi 47 proc. apklaustųjų. Privataus sektoriaus darbuotojos gerokai dažniau negu jų kolegos vyrai kaip motyvuojantį veiksnį pažymėjo galimybę dirbti nevisą darbo dieną: moterys – 65 proc., vyrai – 46 proc.“, - aiškino kontrolierė.
Užtikrinta vaiko priežiūros išmoka, prieinamos vaiko priežiūros paslaugos buvo vienodai aktualios abiejų sektorių, abejų lyčių ir įvairaus amžiaus respondentams. Gerokai rečiau kaip paskatas respondentai nurodė palankią aplinką rūpintis vaiku darbo vietoje ir dalijimąsi vaiko priežiūra su kitais šeimos nariais.
Dalis respondentų akcentavo vaiko priežiūros paslaugų kokybės problemą, kai kurie nurodė, kad į darbą pirmaisiais metais po vaiko gimimo grįžtų, jei galėtų samdyti ar jiems būtų apmokama vaiko priežiūros paslauga. Kitos priežastys, kurias nurodė respondentai ir kurių nebuvo tyrimo klausimuose, buvo sunki materialinė padėtis, unikali karjeros galimybė ar ženkliai didesnis atlygis, nenoras prarasti įgūdžių.
Darbo sąlygas lemia ir naudingumas įmonei
Darbdavių atstovai neslepia, kad nors laikai ir požiūris į daugelį dalykų keičiasi, darbuotojų turinčių vaikų klausimas išlieka opus.
Privačių įmonių vadovams svarbus yra darbo rezultatas. Jeigu darbuotojui jį pasiekti trukdo asmeninės problemos, vargu ar darbdavys suskubs padėti ir jas spręsti. Nebent tai būtų labai išskirtinis darbuotojas.
„Žinoma, darbdavys norėtų, kad darbuotojas jau turėtų 2-3 vaikus, kuriems ne mažiau 7-8 metai. Tokiu atveju, šeima daugiau vaikų neplanuotų, o ir ypatingų problemų dėl vaikų nebeturėtų kilti. Tačiau kabant apie jaunų specialistų, auginančių mažamečius vaikus, darbo sąlygas, turime atsižvelgti kiek jis naudingas įmonei.
Jeigu darbuotojas gauna minimalią algą, tai tikėtis, jog vadovas pasirūpins jo vaikais tikimybė yra maža. Tačiau jeigu tai įmonei labai svarbus darbuotojas, dirbantis išskirtinai intelektualų darbą, uždirbantis pakankamai daug, tai įmonė tikrai pasirūpins ir išspręs bet kokį jam kylantį diskomfortą. Pasirūpins ir vaikais, o jeigu prireiks tai ir gyvūnais. Tokių šiuolaikiškų įmonių, beje, mūsų šalyje jau tikrai yra,“ - teigia Klaipėdos apskrities darbdavių asociacijos vadovas Aras Mileška.
Anot pašnekovo viskas priklauso nuo to, kiek darbuotojas uždirba ir kiek yra nepakeičiamas: kuo darbuotojas bus originalesnis, kuo daugiau turės išskirtinių gebėjimų, tuo jį bus sunkiau pakeisti kitu.
„Labai svarbu, kad žmogus pasirūpintų tuo, iš ko jis uždirba, ir kad tai darytų iš kuo intelektualesnių darbų. Kuo darbuotojas bus originalesnis, kuo daugiau turės išskirtinių gebėjimų, tuo sunkiau bus jį pakeisti kitu, tad darbdavys labiau juo rūpinsis. O jeigu žmogų labai lengva pakeisti kitu – tad tikėtina, kad darbdavys neteiks tiek daug dėmesio darbuotojui,“ - aiškina A. Mileška.
Ne tik darbdavių rūpestis
Darbdavių atstovas mano, kad ne tik jie, bet ir valstybė turėtų pasirūpinti, kaip paskatinti ir kokias sąlygas sudaryti, kad tėvai į darbus galėtų grįžti anksčiau. Be to, problemų derinant darbą ir vaikų auginimą, kyla ir šeimoms, auginančioms pradines klases lankančius vaikus.
„Tam tikras socialines problemas ne darbdaviai turėtų spręsti, tai yra valstybės prerogatyva. Jeigu darbuotojai turi rūpintis, kur ar su kuo palikti pradinių klasių mokinį, tai vadinasi vaikai per mažai užimami po pamokų. Juk sakoma, kad mokyklose yra neformalus ugdymas. Tačiau žvelgiant į dabartinę situaciją, matosi, kad jis mokyklose pakankamai silpnas. Jeigu jis būtų stiprus, tai tos valandos po pamokų būtų labai puikiai ir efektyviai išnaudojamos toje pačioje mokykloje ir tam tikros problemos būtų išspręstos. Vaikai užimti, o tėvai ramūs“, - teigia A. Mileška.
„Valstybė geriau prižiūrėtų kaip efektyviai išnaudojami pinigai, kurie skiriami neformaliam ugdymui mokyklose. Ar lėšos tikrai efektyviai išnaudojamos, jeigu šis ugdymas toks silpnas? Tada nereikėtų dubliuoti veiklų ar investuoti į naujas darbo vietas privačiose ar valstybinėse institucijose. Juk mokyklose jau yra tam paruošti specialistai.
Kitaip jūs įsivaizduokite situaciją: mokytojas baigė darbą mokykloje ir eina į privačią įmonę dirbti aukle. Tai jeigu jau yra sukurta sistema, kuri yra ir jau finansuojama, gal reikėtų pasižiūrėti kodėl ji neveikia, o ne dubliuoti veiklas“? - retoriškai klausia darbdavių atstovas A. Mileška.