Dažnai, pasižiūrėję į pačių savo nueitą kelią, mes sunkiai atsidūstame, suvokdami, kad tik nedaugeliui pavyko atrasti savo pašaukimą, o dauguma mūsų tebedirbame nemėgstamą darbą, gyvename nuo savaitgalio iki savaitgalio – nuo atostogų iki atostogų, tarnaujame sistemai, kurios pagrindinis tikslas yra skatinti vartojimą. Vis žvalgomės atgal ir tyliai pasvarstom, ar teisingus sprendimus priėmėm ir tuos apgailestavimus kartas nuo karto užgeriam “tauriais” gėrimais, bėgame nuo jų į pramogas, ekstremalius sportus. Ironiška, bet, deja, mes vis tiek atkakliai stengiamės suintegruoti savo vaikus į tą pačią sistemą, kurioje patys jaučiamės nelaimingi.
Tačiau nuoširdžiai atsakykim kiek mes mokome savo vaikus pažinti save, ieškoti atsakymų savo sieloje, susitelkti į savo vidinius balselius, mokytis atrasti stiprybės šaltinį savo viduje? Kaip tai padaryti? Kaip to išmokyti, jeigu dažnai netgi patys tėvai nelabai tai moka padaryti? Kaip mažuosius išmokyti nors akimirkai nurimti, susitelkti ir pabūti savo mažam pasaulyje, tyloje, pasiklausant savo širdies balso.
Vaikų meditacija – nauji vėjai padedant vaikams augti?
„Meditacija yra vaiko kelias į savęs pažinimą. Tai būdas vaikams išgirsti tikruosius savo norus, mokytis atrasti stiprybės šaltinį savo viduje “,- sako meditacijos mokytojas, „Meditacija paprastai“ tinklaraščio autorius Ugnius Leimontas. Ugnius moko suaugusius dėmesio sutelkimo bei sąmoningo stebėjimo („mindfulness“) praktikų, kuri mums padeda valdyti stresą, mažinti nerimą, didinti kūrybiškumą, ugdyti nuojautą. Vaikų “mindfulness” meditacija padeda jiems mokytis susikaupti ir gerinti koncentraciją, valdyti savo elgesį, mažinti nerimo jausmą.
Pradėjus mokyti suaugusius meditacijos ir vesti praktinius užsiėmimus on-line, Ugniui teko ne vieną suaugusį išgirsti sakant: "...ir tada aš suvokiau, kad jei man meditacija gali VISA TAI duodi per sąlyginai trumpą laiką, tai kodėl mes nemokom to mokyklose?..." Taigi kodėl meditacija gali būti svarbi vaikams ir kuo ji naudinga trumpai ir paprastai apie tai interviu su meditacijos mokytoju Ugniumi Leimontu.
Apskritai, ar įmanoma vaikų meditacija? Juk jie bėga, nenustygsta vietoje, nori dūkti, žaisti. O čia- sėdėti vietoje ir klausytis savo vidinio balso?
Žinoma, sėdėjimas vienoje vietoje vaikų galvose asocijuojasi su nuoboduliu, o žodis “ramiai” dažniausiai siejasi su paliepimais kažko nedaryti. Šias asociacijas pergudrauti ne visada būna lengva, tačiau pateikiant meditaciją kaip tam tikrą žaidimą ar jiems įdomią veiklą, sudominant bei įtraukiant juos, anksčiau ar vėliau pavyksta parodyti ir tarytum nuvesti už rankos į tą vidinę tylą bei ramybę. Kai tai nutinka – tada jau būna lengviau, nes patirti geri pojūčiai savaime motyvuoja ieškoti kelio atgal bei sugrįžti ten vėl ir vėl.
Viena šešiametė mergaitė sako, jog jai patinka medituoti, nes tuo metu visi vaikai kartu sėdi ir ... svajoja. Kitas berniukas susižavėjęs teigia, kad meditacija jam patinka, nes ji suteikia supergalių ir netgi padeda nusiraminti. Ir abu šie vaikai yra teisūs.
Kuo vaikų meditacijos mokymo technika skiriasi nuo suaugusiųjų meditacijos pamokų?
Mes, suaugę, dažniausiai turime stipriai dominuojantį protą, o ramybės bei vidinės tylos pojūčius dažniausiai „dengia“ pakankamai storas įsitikinimų, prisirišimų, vaidmenų sluoksnis. Tuo tarpu vaikai dar neturi susiformavusių stiprių loginių ryšių, dėl to meditacija dažniausiai jiems pasiduoda lengviau. Jei suaugusiems be pačios praktikos kartojimo dar tenka nemažai pasakoti kas, kaip ir kodėl vyksta pas mus galvose, tai vaikams dažniausiai būna daug lengviau vizualizuoti ir net įsivaizduojamose situacijose patirti tai, iki ko suaugusiems tenka nueiti gana ilgą kelią.
Ar galima vaikų ir tėvų meditacija kartu? Ar visgi tai turėtų būti atskirta, meditacija skirta vaikams ir meditacija skirta suaugusiems?
Vaikų ir suaugusiųjų dėmesio sutelkimo galimybės skiriasi, tad vaikai tikrai neišsėdės meditacijoje pusvalandį ar valandą, kaip tai darome mes. Tuo pačiu, suaugusiųjų atliekamos praktikos gali pasirodyti jiems per daug monotoniškos ir nuobodžios. Tačiau vienas ir svarbiausių dalykų, kuriuos mes galime padaryti paskatinant vaikus medituoti, tai mūsų pavyzdys. Ir jei šeimoje yra reguliariai medituojama, rekomenduočiau leisti prisijungti prie meditacijos vaikams, net jei jie po penkių minučių ir pradės spurdėti bei išbėgs žaisti į kitą kambarį. Taip pat labai padeda, jei tėvai atlieka kartu su vaikais specialiai jų amžiui pritaikytas praktikas, o ypač jei tai tampa kasdieniu ritualu, pavyzdžiui meditacija prieš miegą.
Kaip žinoti, jog mano vaikui reikia ar būtų gerai meditacija?
Meditacija, kaip profilaktinė priemonė, yra sėkmingai naudojama sprendžiant dėmesio sutelkimo, nerimo, hiperaktyvumo, santykių bei patyčių problemas. Dėl to visame pasaulyje sąmoningumo bei susikaupimo užsiėmimai vis plačiau naudojami edukacinėje sistemoje ir netgi yra įtraukiami į privalomąją programą. Tačiau meditacija, be abejonės, yra naudinga kiekvienam vaikui. Vien dėl to, kad tai yra vienas iš seniausių bei universaliausių savęs pažinimo įrankių, padedančių geriau suprasti bei “susidraugauti” su tuo, kas vyksta pas mus viduje. Ir kuo anksčiau šie sugebėjimai bus įgyti, tuo harmoningesnėmis bei pilnavertiškesnėmis asmenybėmis mūsų vaikai užaugs.
Nuo kokio amžiaus rekomenduojama mokyti vaikus meditacijos?
Dažniausiai meditacijos pradedama mokyti pradinėse klasėse, tačiau galima pradėti susipažinti su meditacija gerokai anksčiau – jau darželyje. Na o tikroji meditacija prasideda, kada mes patys suvokiame jos naudą bei pradedame savo noru taikyti įgytus įgūdžius. Kada tai nutinka, labai priklauso nuo vaiko brandos, bet apibendrinant galima būtų teigti, kad patys vaikai meditacija susidomi sulaukę 8-12 metų. Pratęsiant temą, kokią rolę tėvai gali suvaidinti mokant vaikus meditacijos, galima paminėti, kad naujagimiai ar net mažyliai dar neatėję į šį pasaulį, jau turi sugebėjimą besąlygiškai jausti mamos bei aplinkinių emocijas, tad medituojant kartu su jais jau galima juos pratinti prie šių būsenų. Ir sakoma, kad vėliau jiems būna daug lengviau pradėti medituoti.
Kaip atsirado vaikų meditacija?
Rytų šalyse, kur meditacija yra neatsiejama dvasinio ar religinio mokymo dalis, vaikai mokomi medituoti nuo pat mažumės ir niekam tai net neatrodo keista. Pas mus, vakaruose, kur plačiajai visuomenei meditacija buvo „atnešta“ ir išpopuliarėjo “mindfulness” pavidalu, užtruko nemažai laiko, kol įsidrasinome pradėti adaptuoti šias praktikas vaikams. Buvo atliekami eksperimentai nedidelėse grupėse, entuziastų bendruomenėse. Beveik visi šie eksperimentai davė labai teigiamų rezultatų. Tad ilgainiui atsirado mokytojai, kurie pradėjo specializuotis vaikų meditacijoje. Jie turėjo iš naujo sukurti ar tam tikra prasme adaptuoti suaugusiems pritaikytas technikas. Man nusišypsojo sėkmė baigti vaikų meditacijos kursus Škotijoje, kuriuos rengia organizacija “Teach Children Meditation”, aktyviai veikianti visoje Jungtinėje karalystėje bei Kanadoje.
Kokiose šalyse populiariausia vaikų meditacija?
Kalbant apie Vakarų pasaulį, šiuo metu daugiausiai girdisi apie sąmoningumo (“mindfulness”) taikymą JAV bei Didžiojoje Britanijoje. Kaip jau minėjau, ten meditacija jau yra įtraukiama į mokymo programą netgi įprastinėse mokyklose. Na o privačiose bei netipinėse ugdymo įstaigose, meditacijos mokoma gerokai dažniau.
Kaip apibūdintum situaciją Lietuvoje?
Labai džiugu, kad ir pas mus, Lietuvoje, girdisi, kad tai šen, tai ten jau yra bandoma mokyti vaikus meditacijos. Ir netgi yra buvę ganėtinai sėkmingų projektų, kurie deja, pasibaigė ir nerado tolimesnio palaikymo. Aš pats turiu svajonę ir tikslą integruoti meditaciją į švietimo sistemą, nes tikiu, kad tai gali būti vienas iš pagrindinių veiksnių, nulemsiančių, kokiame pasaulyje gyvensime mes, mūsų vaikai bei anūkai. Šiuo atveju, mane labai įkvepia viena rytietiška patarlė, kuri sako: „Jei turi planą metams - sodink ryžius. Jei turi planą dešimčiai metų - sodink medžius. Jei turi planą šimtui metų - mokyk vaikus“.
