Viena dažniausių vaikų kosulio priežasčių yra virusinės (rečiau bakterinės) kilmės kvėpavimo takų infekcijos, kurios paprastai prasideda sausu, dirginančiu ir neproduktyviu kosuliu, o po kelių parų gali pereiti į drėgną, produktyvų kosulį. Ūmias infekcijas gali sukelti įvairūs patogenai, pažeisdami ir taip jautrią vaikų kvėpavimo takų gleivinę. Gleivinė paburksta, pasigamina ir susikaupia daugiau patologinio sekreto, kuris papildomai dirgina pačią gleivinę ir sukelia kosulio priepuolius. Kosulys kyla dirginant jo receptorius – tai padeda pasišalinti susikaupusiam patologiniam sekretui, norint atstatyti normalią kvėpavimo takų gleivinės funkciją. Vaikų kvėpavimo gleivinė jautresnė ir linkusi greičiau paburkti nei suaugusiųjų, tad gali atrodyti, kad vaikas kosėja ištisai. Pavyzdžiui, itin stiprus, sausas, priepuolinis ir net vėmimą galintis sukelti kosulys būdingas kokliušui, o kvėpavimo sunkumai gali rodyti alerginius susirgimus.
Sausas kosulys išsiskiria savo dirginančiu pobūdžiu ir neproduktyvumu. Tai reiškia, kad jo metu neatkosima gleivių ir skreplių. Keletas sauso kosulio priežasčių – virusinės kilmės kvėpavimo takų infekcijos, nervingumas, balso stygų uždegimas, bronchinė astma. Sauso kosulio priežasčių gali būti tikrai labai daug, ypač jei jis lėtinis. Neilgai trunkančiam sauso kosulio slopinimui gali būti skiriami vaistai, tačiau tik tuo atveju, jei tai būtina ir kosulys labai vargina.
Drėgnas kosulys, priešingai, nėra tokio dirginančio pobūdžio, gali būti paviršinis arba gilesnis ir jo metu atkosima gleivių arba skreplių. Šlapio kosulio gilumas labai priklauso nuo atkosimų produktų kiekio – kuo sekretas skystesnis ir kuo jo daugiau, tuo lengviau jis pašalinamas iš kvėpavimo takų. Jei kvėpavimo takų išskiriamas sekretas klampus, tirštas ir jo mažai, tokius kosulio produktus atkosėti daug sunkiau ir kosulys yra gilesnio pobūdžio.
Drėgnas kosulys dažnai yra sveikimo požymis. Jis būdingas sergant sinusitu (prienosinių ančių uždegimu), bronchitu (bronchų gleivinės uždegimu), pneumonija (plaučių uždegimu) ir kitomis ligoms, kuriomis sergant pasireiškia padidėjusi sekreto gamyba įvairiuose audiniuose. Atsikosėjimui gali būti skiriami vaistai, padedantys greičiau pasišalinti susidariusiam sekretui, pavyzdžiui, „Flavamed“ 30 mg/5 ml geriamasis tirpalas, tinkamas vaikams nuo 2 metų.
„Flavamed“ geriamasis tirpalas vartojamas sergant ūmiomis ar lėtinėmis plaučių ir bronchų ligomis, kai kosulio metu susidaro klampios gleivės.
Kai vaikas pradeda kosėti, labai svarbu atkreipti dėmesį, koks kosulio pobūdis, intensyvumas ir kada jis dažniausiai pasireiškia. Pavyzdžiui, ar kosulys sausas, ar drėgnas, ar panašus į lojimą, paviršinis ar gilus, ar dažniau pasireiškia ryte, dieną ar vakare, ar kamuoja gana nesunkiai ar panašus į priepuolius, taip pat svarbu, ko ir kiek atkosėjama. Labai svarbu įvertinti ir kitus su kosuliu pasireiškiančius simptomus, pavyzdžiui, karščiavimą, slogą, galvos skausmą, bendrą silpnumą, raumenų ir kaulų skausmą, krūtinės skausmą ir panašiai. Tėvai turi stengtis pastebėti, kas galimai provokuoja kosulį – aplinkos dūmai, gyvūnų kailis, judrūs žaidimai, gulima pozicija ir taip toliau.
Pavojaus signalai, parodantys, kad dėl vaiko kosulio delsti negalima ir būtina kuo skubiau kreiptis į gydytojus: vaikeliui sunku kvėpuoti, jis dūsta, kvėpavimas padažnėjęs; vaikas išblyškęs arba net pamėlynavęs; jį kamuoja itin stiprūs kosulio priepuoliai iki vėmimo ir (arba) dusimo; prieš tai žaidęs ar visiškai sveikas vaikas pradeda stipriai kosėti (tai rodo galimą užspringimą svetimkūniu); atsikosėja kraujingais ar kitokios spalvos skrepliais; mažasis pacientas karščiuoja; jam skauda krūtinę ir kosulys intensyvėja; vis nutrūksta kvėpavimas arba jis yra nereguliarus. Dėl vaikų kosulio verta kreiptis visada, kai tik yra kokių nors abejonių dėl jo sveikatos būklės. Labai svarbu neignoruoti lėtinio sauso kosulio, nes tai gali būti rimto gydymo reikalaujančių ligų ženklas.
