Maža ir to, Lietuvos kelių policijos tarnybos (LKPT) turimi duomenys rodo, kad per pirmąjį pusmetį padaugėjo ir vaikų žūčių. Nuo sausio iki birželio, skelbia LKPT ataskaita, įvyko 333 eismo įvykiai, kurių metu nukentėjo vaikai. Tai – 8,5 proc. daugiau nei per pirmus šešis 2013 metų mėnesius. Per pirmąjį 2014-ųjų pusmetį šalies eismo įvykiuose, Lietuvos kelių policijos tarnybos (LKPT) duomenimis, žuvo 11 vaikų, arba net 120 proc. daugiau nei tuo pačiu laikotarpiu pernai, kai eismo nelaimės nusinešė penkių vaikų gyvybes.
Nelinksma perspektyva
Pasak „ERGO Insurance“ žalų administravimo direktoriaus Baltijos šalyse Audriaus Pilčico, „nors jaunesnių nei 20 metų vairuotojų sukeltos avarijos sudaro nedidelę visų šią vasarą fiksuotų eismo įvykių dalį, būtent šios kartos vairuotojai ateityje lems pagrindines avaringumo tendencijas“. „Todėl į šiuos skaičius derėtų atkreipti ne tik pačių jaunų vairuotojų, bet ir už jų rengimą atsakingų specialistų dėmesį”, - pastebėjo draudimo kompanijos atstovas.
Atrodo, tą patį galima pasakyti ir apie kitus jaunus eismo dalyvius. Atkreiptinas dėmesys, kad ataskaitose vaikais laikomi šalies piliečiai, kuriems nėra sukakę 18-kos metų.
Gyvenimo pabaiga - kelyje
Dėl ko vis daugiau avarijų padaro jauni vairuotojai, išsamios analizės kol kas nėra atliekamos. Matyt manoma, kad ir be tyrimo čia viskas aišku: manoma, kad jauni vairuotojai daugiau eismo įvykių sukelia dėl savo nepatyrimo. Be to, jauni vairuotojai yra linkę dažniau nepamatuotai rizikuoti ir viršyti leistiną greitį, vairuoti automobilį tuo pat metu kalbant mobiliuoju telefonu ar pavojingai vairuoja siekdami pademonstruoti savo šaunumą prieš bendraamžius.
Atlikta nemažai tyrimų, kuriuose analizuojamos jaunų žmonių žūtys. Deja, tarp jų išsamių – vienetai. Prie tokių priskirtinas ir 2013 metais mokslininkų grupės iš Klaipėdos universiteto Sveikatos mokslų fakulteto, Klaipėdos universitetinės ligoninės, Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto paskelbtas mokslinis darbas „Mokyklinio amžiaus vaikų eismo saugos ypatumai Klaipėdos rajone“. Renkant medžiagą, buvo apklausti 1009 Klaipėdos rajono savivaldybės mokyklų 5-tų, 7-tų bei 9-tų klasių mokiniai.
„Vaikų ir paauglių eismo traumos yra aktuali visuomenės problema visame pasaulyje. Kasmet dėl eismo traumų žūsta 1,2 mln. žmonių. Mirtys nuo eismo traumų vaikų iki 15 metų amžiaus grupėje sudaro 26 proc. visų mirčių nuo sužalojimų. Eismo traumos yra pagrindinė mirčių priežastis 15-29 metų amžiaus žmonių grupėje. 15-44 metų žmonės sudaro 59 proc. nuo visų pasaulio mirčių, kurias sukėlė eismo įvykiai“, - rašoma tyrimo preambulėje.
Pasak tyrimo autorių, vidutinio ekonominio lygio šalyse, prie kurių priskiriama ir Lietuva, tenka 49,6 proc. visų pasaulio mirčių nuo eismo traumų.
Kas paaiškėjo tyrimo metu? Apklausa atskleidė, kad toli gražu ne visi (86,5 proc.) apklausti Klaipėdos rajono moksleiviai prisisega saugos diržais sėdėdami priekinio keleivio vietoje. Tik 59,5 proc. apklaustųjų naudojasi saugos diržais sėdėdami mašinos gale. Tokie atsakymai šokiruojantys: juk saugos diržas yra viena svarbiausių automobilio saugos priemonių, išgelbėjančių daugiausia gyvybių.
Tyrimas atskleidė ir dar vieną šokiruojantį faktą. Pasirodo, keliaudami tamsiu paros metu neapšviesta gatve ar keliu liemenes su atšvaitais ar atšvaitus dėvi vos trečdalis mokyklinio amžiaus vaikų.
Pagalbon kviečia tėvus
„Lietuvos vaikų eismo traumatizmo rodikliai, palyginti su su kitomis Europos Sąjungos šalimis, išlieka aukšti neigiama prasme. Pasaulio mokslininkai rekomenduoja eismo saugos stiprinimui taikyti pagrindinius sužalojimų prevencijos būdus (mokymą ir švietimą, saugios aplinkos kūrimą, teisines priemones), juos derinant tarpusavyje. Pastaruoju metu rekomenduojama daugiau dėmesio skirti vaikų eismo saugos mokymui, mokant saugaus elgesio vaikų tėvus. Plėtojama nauja „eismo saugai skirto šeimos klimato“ koncepcija, pabrėžiamas edukacinis šeimos poveikis eismo saugos stiprinimui, siūlomas praktinis šeimos terapijos taikymas ugdant tinkamą vaikų elgesį eisme“, - rašoma „Mokyklinio amžiaus vaikų eismo saugos ypatumai Klaipėdos rajone“ tyrimo medžiagoje.
Mokslininkams antrina ir saugaus eismo pedagogas, garsus lenktynininkas Valdas Jonušis: „Vaikai gatvėje linkę kartoti tėvų elgesį. Tad tėvams gero pavyzdžio rodymas yra būtinas. Priešingu atveju nepadės nei mokytojai, nei policijos pareigūnai, nei visokiausios saugaus eismo akcijos. Sunku tikėtis, kad vaikas norės prisisegti saugos diržą, jei matys, kad patys tėvai jo niekada nesisega. Tą patį galima pasakyti ir apie pėsčiųjų perėjas. Mokykloje galima kiek nori mokyti vaikus, kad per gatvę dera pereiti tik tam skirtose vietose ir tik degant žaliam šviesoforo signalui. Bet jei tėvai vaikus į mokyklą veda per gatvę ne pėsčiųjų perėjoje ar bėga sankryžoje degant raudonam šviesoforo signalui, jokio teigiamo rezultato nebus.“ V. Jonušis atkreipė dėmesį, kad patys mažiausieji, pavyzdžiui pradinukai, teisingiausiai perėjose elgiasi būtent ten, kur vyko mokymasis, kur buvo kalbama apie saugaus elgesio gatvėje principus. Dėl šios priežasties, jei atžala tik pradeda eiti į mokyklą, tiesiog būtina bent kelis kartus kartu su vaiku praeiti maršrutą ir pirmyn ir atgal. Taip jis išmoks ir lengviau supras, kaip saugiai elgtis žengiant per gatvę.
„Dar vienas dalykas, kurį derėtų skiepyti vaikams, tai vadinamasis riboto pasitikėjimo principas. Vaikams derėtų priminti, kad net tose situacijose kur jie yra akivaizdžiai teisūs, visuomet reikia apsidrausti. Į kelią net ir pėsčiųjų perėjoje derėtų žengti tik tuomet, kai esi tikras, kad pėsčiuosius praleisti turintis automobilis spės sustoti,“ – pastebėjimais dalijosi V. Jonušis.
