Jau daug metų pediatrai, gydantys vaikus, jaučiasi eksperimentiniais sistemos triušiais ir gyvena nežinioje, nes valstybė niekaip neapsisprendžia dėl jų vietos Lietuvos sveikatos apsaugos sistemoje, rašo „Respublika“.
Trūksta konkretumo dėl ateities
Sveikatos apsaugos ministerijai (SAM) reformuojant pirminę sveikatos priežiūros grandį, buvo nuspręsta, kad nuo 2007 m. sausio 1 d. pediatrai nebedirbs šioje grandyje. Jų darbą turėjo perimti šeimos gydytojai, o pediatrai turėjo dirbti tik kaip konsultantai antrinėje sveikatos priežiūros grandyje.
Likus pusmečiui iki 2007 m sausio 1 d., SAM permainas sustabdė iki šių metų pradžios, vėliau - dar kai kuriam laikui, o pediatrai taip ir liko nežinodami, ko jiems tikėtis ateityje ir kaip planuoti savo gyvenimą bei darbą.
Kaip „Respublikai“ teigė Lietuvos pediatrų draugijos pirmininkas Vilniaus universiteto Vaikų ligų klinikos prof. Arūnas Valiulis, draugija negavo iš ministerijos jokios oficialios informacijos, kas padaryta ir ką planuojama daryti.
Vaikų ligų specialistai reikalingi
Lietuvos pediatrų draugijos pirmininkas teigė, kad draugija jokiu būdu nėra prieš bendrosios praktikos gydytojus - tai jų vargo broliai. Vandenį drumsčia vengiantys atviros diskusijos ir norintys likti nežinomi valdininkai ir politikai.
Draugijos narių manymu, bent jau didžiuosiuose miestuose, ten, kur dar yra pakankamai vaikų, vaikų ligų gydytojai turėtų dirbti pirminėje grandyje kartu su bendrosios praktikos gydytojais, konkuruodami dėl paslaugų kokybės.
„Ten, kur pirminės sveikatos priežiūros įstaigoje dirba pediatras, užtikrinamos geresnės kokybės paslaugos, - kalbėjo A.Valiulis. - Suprantama, jeigu mes negalime to užtikrinti kaimo vietovėse, telieka džiaugtis, kad bent koks nors gydytojas ten yra. Tačiau ten, kur pediatras turi pakankamai pacientų, turėtume tik skatinti ir puoselėti tą sistemą“.
„Valstybei auginti sveiką vaiką apsimoka tiek moraliniu, tiek finansiniu požiūriu“, - teigia medikas.
Medikų nuomonė nedomina
„Lietuvoje pastaraisiais metais įsivyrauja blogos tendencijos - didėja lėtinėmis ligomis sergančių vaikų, vis mažiau visiškai sveikų vaikų ateina į pirmąją klasę, nepavyksta sumažinti vaikų sergamumo tuberkulioze ir kt. Lietuvos pediatrų draugija kviestų SAM ir Seimo Sveikatos komisiją suburti darbo grupę ir pagaliau apsispręsti, kas rūpinsis vaikų sveikata, kokios bus gydytojų atsakomybės ribos, - kalbėjo A.Valiulis. - Jau buvo pakankamai laiko apsispręsti, tačiau vis eksperimentuojama su gydytojais, taigi ir su jų pacientais. Juk gydytojams ne pusmečiui į priekį reikia planuoti savo gyvenimą, profesinę veiklą...“
Mediko teigimu, pagal naujas mokymo programas rezidentūroje parengta daug gerų jaunų gydytojų. Tačiau nemaža jų dalis mieliau renkasi darbą vaistais prekiaujančiose kompanijose arba išvyksta dirbti į užsienį, nes Lietuvoje nesukurta skatinimo, lengvatinio gydytojų, kaip ir kitų profesijų jaunų specialistų, kreditavimo sistema, kuri padėtų jiems apsispręsti dirbti čia.
A.Valiulio manymu, užuot didinus į aukštąsias mokyklas priimamų studentų skaičių, reikėtų parengti programas, kaip integruoti jaunus gydytojus, kaip juos „pririšti“ prie Lietuvos, kad jie galėtų čia įsikurti ir dirbti. „JAV gydytojas taip pat mokosi 12 ir daugiau metų, tačiau gauna pirmą atlyginimą ir nustoja skaičiuoti pinigus, o pas mus gydytojas gauna pirmą algą ir pamato, kad ji yra mažesnė nei rezidento stipendija“, - pabrėžė profesorius.
