Sumažėjus finansavimui darželių auklėtojos verčiamos eiti nemokamų atostogų, joms tenka dirbti didesniu krūviu, prašinėti pinigų iš tėvų įvairioms reikmėms.
Tokią situaciją atskleidė Lietuvos švietimo darbuotojų profesinės sąjungos (LŠDPS) Ikimokyklinio ugdymo įstaigų darbuotojų centro narės.
„2009 metais darželių finansavimas dar buvo pusėtinas, bet šiemet jis buvo 30 proc. mažesnis. O dėl to kaip sniego gniūžtei riedant nuo kalno atsirado labai daug problemų“, – sakė LŠDPS pirmininkas Aleksas Bružas.
Pasak Ikimokyklinio ugdymo įstaigų darbuotojų centro ir Vilniaus lopšelio-darželio „Pipiras“ profesinės organizacijos pirmininkės Irenos Peciukonienės, finansiniai sunkumai galiausiai nugulė ant paprastų darbuotojų – auklėtojų, jų padėjėjų – pečių.
„Mums buvo didžiausias smūgis – sumažinti darbo užmokesčio koeficientai iki minimumo, tai buvo padaryta pažeidžiant Darbo kodeksą atgalinėmis datomis. Taupymas neteisėtais būdais pradėjo reikštis per visus metus ir kiekvieną kartą labai nežmoniškai.
Pradėjo varyti darbuotojus nemokamų atostogų neva savo noru, bet iš tikrųjų prievarta, darbuotojai būdavo apkraunami visokiais papildomais darbais, pavadavimai nesuteikiami. Reikia dirbti papildomai – už tai niekas nemoka, darželių aplinka nėra finansuojama“, – vardino I. Peciukonienė.
Anot profsąjungos vadovės, renovuoti atgyvenusius darželius savivaldybės pinigų neskiria, tad tenka tą daryti prašant pinigų iš tėvelių. Pasak auklėtojos, darželiai renovuojami už ugdymo lėšas, iš tėvų skiriamų 2 proc. paramos lėšų ir surenkamų pinigų. Ugdymo lėšos Vilniuje siekia 2,5 lito vienam vaikui per dieną, kitose savivaldybėse jos yra mažesnės.
„Pedagogų kvalifikacijos kėlimas irgi kenčia. Direktoriai nėra suinteresuoti, kad pedagogai keltų kvalifikaciją, ne todėl, kad nenori, kad tobulėtų, bet todėl, kad sąmatoje tam nėra skirta lėšų. Jeigu darbuotojas nori kelti kvalifikaciją, turi pats suderinti laiką, apsimokėti už kursus ir tik tokiu būdu gali tai daryti“, – teigė I. Peciukonienė.
Profsąjungos vadovė didele problema įvardino dėl sumažinto finansavimo sumažintus etatus – kai kurios auklėtojos dirba už viso etato darbo valandas, bet yra priverstos gauti atlyginimą už 0,8–0,9 etato.
„Darželių direktorės yra priverstos taupyti dėl sumažintų lėšų. Ir pavadavimų darželiuose nebeliko. Jeigu auklėtoja suserga, tuo metu su vaikais dirba auklytė, kuri neturi nei išsilavinimo, nei už vaiko gyvybę neatsako, ir joms krūvis yra didelis.
Tuo tarpu tėvai piktinasi, nes turi būti ugdymas, bet lieka tik vaikų priežiūra“, – sakė Kauno lopšelio-darželio „Ąžuoliukas“ profesinės organizacijos pirmininkė Natalija Laumakienė.
Panevėžio lopšelio-darželio „Vyturėlis“ profesinės sąjungos pirmininkės pavaduotoja Rūta Matulaitienė pasakojo, kad auklėtojos yra varomos nemokamų atostogų, tada jas pavaduoja „šeimininkės", kurios realiai neturi teisės to daryti.
„Panevėžyje, kadangi vaikų skaičius mažėja, darželiuose trūksta vaikų, tai savivaldybei yra labai palanku darbuotojus varyti nemokamų atostogų, motyvuojant tuo, kad, jei neisite, uždarysime darželius, mažinsime etatus, jungsime grupes ir trumpinsime darbo laiką. Kodėl Panevėžio darbuotojai šiemet ėjo nemokamų atostogų, o savivaldybės darbuotojai kiekvienų metų pabaigoje išsimoka priedus, kur teisybė?“, – klausė R. Matulaitienė.
Jos kolegė iš Visagino lopšelio-darželio „Auksinis raktelis“ organizacijos pirmininkė Paulina Kaladinskaitė teigė, kad esamoje situacijoje yra paminamas darbuotojos orumas, neskatinama tobulėti.
„Esu klaususi auklėtojų metodininkių, kurios atestuojasi, ar su aukštesne darbo kategorija aš galėsiu tilpti į darbo laiko trukmę? Man atsakė: ne, pamiršk tai, nes reikės dirbti namuose, jei norėsi išlaikyti metodininkės atitinkamą lygį ir kvalifikaciją, turi atsisakyti šeimos, asmeninio laiko nelieka. Išyra šeimos, darželiuose dirba daugiausia arba senmergės, arba išsiskyrusios, vienišos.
Kodėl sako, mažas atlyginimas, sunku pragyventi? Nes vienišų daug. O vienišų daug, nes nė vienas vyras nenorės tokios žmonos, kuri nuolat rašo pranešimus, ruošiasi seminarams, karpo, grįžta namo suirzusi, nes ją nuolat tikrina, reikalauja popierizmo“, – pasakojo P. Kaladinskaitė.
Pasak jos, už aukštesnę kategoriją prie atlyginimo prisideda po 100 litų.
„Tai reiškia du kartus į parduotuvę suvaikščioti. Daug kas galvoja, kad metodininkė tai yra garbinga. Kelti kvalifikaciją verta nebent norint parodyti, kas tai aš. O jeigu žmogiškai žiūrint – tai yra „patriotė idiotė“, nes normalus žmogus, gerbiantis savo orumą, už 100 litų nedirbs paromis.
Aš esu girdėjus iš vadovaujančių žmonių: „Kas tu tokia esi? Ko čia kovoji? Tu esi užpakalių šluostytoja“. Man tai užstrigo gerklėje, aš myliu vaikus, savo darbą, tėvus, gerbiu žmogų ir noriu, kad ir mane gerbtų“, – sakė P. Kaladinskaitė.
Pasak auklėtojų, vidutinė darželio auklėtojos alga „į rankas“ siekia 1200–1400 litų, tik pradėjusios dirbti auklėtojos alga nesiekia 1000 litų, pradėjus taupyti atlyginimai sumažėjo maždaug 300–400 litų.
Auklėtojos ketina siūlyti Švietimo ir mokslo ministerijos lygiu sudaryti darbo grupę ir ieškoti sprendimų dėl didesnio finansavimo, darbo krūvių.
A. Bružas neatmeta, kad, jei problemos nebus sprendžiamos, gali būti ir protesto akcijų.
