Toks susitikimas virsta tikru išbandymu ir vaikui, ir tėveliams: ką daryti, kai nepadeda nei padrąsinimai, nei bandymai nukalbinti, nei pati geriausia „dantukų fėja“?
Estetinės chirurgijos centro anesteziologas Erikas Užkurnys teigia, kad tokiais atvejais, kai atsiranda skausmą sukeliantis pūlingas uždegimas, natūralu, jog vaikas nieko neprisileidžia. Tačiau gydymas būtinas, nes bakterijos žaloja organizmą, gali prasidėti karščiavimas, jei tai pieniniai dantukai – vėliau gali nukentėti ir nuolatiniai dantys.
„Tokiais atvejais klinikoje vaikams taikoma bendroji nejautra, taip išvengiant papildomo streso vaikui, kai baimė yra didesnė net už patį skausmą“, – pasakoja specialistas.
Anot anesteziologo, pastaruoju metu pastebimas šio gydymo metodo poreikis, ypač jei vaiko dantų būklė labai prasta, tvarkyti reikia ne vieną probleminį dantuką arba vaikas atsineša blogą patirtį iš anksčiau. Bendrinė narkozė vaikų odontologijos kabinetuose atliekama vos keletoje Lietuvos klinikų, mat procedūroje privalo dalyvauti ir nedidelės operacijos metu mažąjį pacientą prižiūrėti anesteziologas.
Anesteziologas: atminčiai narkozė neturi jokių pasekmių
Anesteziologas atvirauja, kad mamos vengia narkozės dėl galimų neigiamų pasekmių vaiko sveikatai bei atminčiai, tačiau tokios baimės nėra pagrįstos. „Narkozei taikomi medikamentai yra trumpalaikio veikimo, mieguistumas paprastai išlieka iki valandos“, – sako anesteziologas E. Užkurnys.
Odontologinio gydymo metu nejautra gali būti taikoma dviems būdais: kaukine arba medikamentine anestezija. Pirmuoju atveju naudojamas inhaliacinis anestetikas yra labai lakus – tai reiškia, kad vaikas labai greitai pabunda, o medikamentas pasišalina per plaučius.
Tuo tarpu bendrinės anestezijos metu skiriami trumpai veikiantys medikamentai (sutrinama tabletė), kurie taip pat pasišalina per kelias valandas.
„Bendrinė nejautra kenksminga tiek pat, kiek ir įprasti vaistai. Gydant stiprius nudegimus, vaikai su narkoze perrišinėjami 1-2 mėnesius tam, kad būtų galima išvengti didelio skausmo ir streso. Ši narkozė neturi jokio stipraus neigiamo poveikio organizmui, vaistai yra specialiai sukurti vaikams“, – sako E. Užkurnys. – „Jau po valandos mažasis pacientas gali valgyti, vykti į namus ir užsiimti savo mėgstama veikla.“
Baimę sukelia neigiama patirtis
Odontologo kabinetas sukuriantis kankinimų kambario įvaizdį – jau praeityje. Šiandien daugelyje odontologijos kabinetų vaikų gydymo praktika kur kas malonesnė, lengvesnė, o ir patys odontologai į pagalbą pasitelkia įvairiausių triukų ir malonių staigmenų vaikams, kaip žaisliukai, plombų spalvos, animaciniai filmukai kabinetuose.
Gydytojai vertinami pagal malonų ir kantrų bendravimą su vaikais. Nepaisant to, kai kurių vaikų galvose gimsta nežinia iš kur atsirandančios baimės ir tai neretai yra pačių gimdytojų kaltė.
„Jokiu būdu negalima vaiko gąsdinti vizitais pas odontologą, neparodyti savo dantų gydymo baimių, nežadėti to, ko neišpildysite. Sėkmingas dantų gydymas įmanomas tik tuomet, kai vyksta vaiko, tėvų ir odontologo bendradarbiavimas,“ – sako Estetinės chirurgijos centro vaikų odontologė Sandra Žemgulytė.
Pasak specialistės, pasitaiko, jog tėvai namie prižada, jog dantų gydytojas nieko nedarys, o apžiūros metu paaiškėja, kad dantų gydymas yra būtinas ir skubus. Tada gydytojui iškyla dilema, ar neatlikti jokių gydymo procedūrų, kaip tėveliai ir žadėjo, ar vis dėlto „tapti melagiu” ir gydyti, nes tai yra būtina.
Norint apsaugoti savo vaiką nuo nepageidaujamo streso, būtina lankytis pas vaikų odontologą profilaktiškai kas pusę metų, kad būtų laiku pastebėtas besivystantis ėduonis. Pirmasis vizitas pas odontologą rekomenduojamas išdygus pirmiesiems dantukams.
Mažylio nerimą, kurį sukelia nežinojimas, ką darys gydytojas, psichologai rekomenduoja sumažinti žaidimo forma: pasikeisdami suvaidinkite „dantistą“ – vienas kitam patikrinkite ir suskaičiuokite dantukus.
