„Jos yra užblokuotos, Seimo teisės departamentas nurodo,kad galimai yra prieštaravimas Konstitucijai, turėjom Teisės ir teisėtvarkos komitete diskusiją, pateikėm argumentus, bet gaunasi vilkinimas ir nėra galimybės antradienį pateikti pataisų“, – BNS pirmadienį sakė M. Puidokas.
M. Puidoko vertinimu, jo kartu su daugiau kaip 50 parlamentarų iš „valstiečių“, „tvarkiečių“ konservatorių bei kitų frakcijų pateiktose pataisose „jokio prieštaravimo Konstitucijai nėra, yra priešingi konceptualiai požiūriai“. Tiesa, dalis parlamentarų kiek vėliau parašus po minėtomis pataisomis atsiėmė.
Seimui antradienį planuojama pateikti Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos pateiktas Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo pataisos. Kaip ir M. Puidoko su grupe Seimo narių, jos parengtos reaguojant į rezonansą sukėlusį kauniečių vaikų paėmimo iš šeimos atvejį.
Daugiausia prieštaringų vertinimų M. Puidoko pataisos sulaukė dėl smurto prieš vaiką apibrėžimo, į jį įrašant, kad fiziniu smurtu prieš vaiką būtų laikomas tik jam sukeliamas žymus skausmas. Šiuo metu fiziniu smurtu laikomas bet koks vaikui sukeliamas skausmas.
Seimo kanceliarijos Teisės departamentas išvadoje pažymi, kad objektyviai nustatyti asmens patirto skausmo lygmenį nėra įmanoma, nes patiriamo skausmo mastas (laipsnis) iš esmės priklauso nuo kiekvieno skausmą patiriančio asmens individualiai.
„Įstatymu sudaroma prielaida nebaudžiamam imtis prieš vaiką veiksmų, sukeliančių jam fizinį skausmą, nes objektyviai sukelto skausmo įvertinti neįmanoma, tik subjektyviai – smurtavęs asmuo galės gintis, nesuvokęs, kad nukentėjęs vaikas patyrė žymų skausmą“, – rašoma išvadoje.
Seimo teisininkai taip pat atkreipia parlamentarų dėmesį, kad registruotas M. Puidoko pataisų lyginamasis variantas klaidina, nes jame įrašytas ir perbrauktas žodis „žymų“, jį perkeliant į kitą vietą, bet galiojančiame įstatyme tokio žodžio nėra.
Taip pat M. Puidoko projektu siūloma nustatyti, jog smurtu prieš vaiką laikomas tik toks nederamas elgesys, kai šiurkščiai pažeidžiama vaiko garbė ar orumas. Seimo teisininkai atkreipia dėmesį į Konstitucijos nuostatą, kad žmogaus orumą gina įstatymas.
„Asmens orumas, visų pirma, yra baudžiamojo įstatymo saugoma vertybė. Be to, nusikalstamų veikų sudėtyse žmogaus orumo pažeidimas nėra graduojamas ir siejamas su šiurkštumo požymiu“, – nurodo Teisės departamentas.
Grupės Seimo narių pataisose siūloma nustatyti, kad fiziniu smurtu prieš vaiką būtų laikomas tik sukeliamas žymus skausmas, o į psichologinio smurto apibrėžimą būtų įtraukiamas „prievartinis vaikų ir tėvų atskyrimas prieš jų valią“.
Psichologinio smurto prieš vaiką apibrėžimas būtų keičiamas nustatant, kad nederamas elgesys yra tik tuomet, kai šiurkščiai pažeidžiama vaiko garbė ir ar orumas – šiuo metu žodžio „šiurkščiai“ įstatyme nėra.
Socialinės apsaugos ir darbo ministerija keičiant Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymą siūlo keisti neliesdama smurto prieš vaiką apibrėžimo, tačiau atsisakydama grėsmės lygių nustatymo.
Taip pat siūloma, kad esant nesaugiai aplinkai vaikas nebūtų iškart paimamas iš tėvų, bet būtų skiriama laikinoji priežiūra, t. y. vaiką prižiūrėtų giminaičiai ar šeimos draugai.
Ministerija pranešime tvirtina, kad dėl tokių pakeitimų vaiko paėmimas iš tėvų ar globėjų būtų įmanomas tik kraštutiniais atvejais.
Liepą pradėjo galioti centralizuota vaiko teisių apsaugos sistema, atsirado mobilios pagalbos šeimai komandos. Taip pat nustatyta bendra schema, kaip turi elgtis institucijos, gavusios pranešimą apie skriaudžiamą vaiką.
