Pastaruoju metu vis daugiau vyrais nusivylusių moterų nori „pasigimdyti“ vaiką sau.
Priežasčių tam daug. Galbūt nepasisekė sutikti vyro, kuris galėtų tapti geru vaiko tėvu. Nepasisekė ištekėti, surasti to, su kuriuo norėtum gyventi po vienu stogu.
Tačiau galima pastebėti, kad jau yra susiformavusi tam tikra nusivylusių moterų ideologija. Ji remiasi nuomone, kad santuoka, šeima yra atgyvena, kad vaiką puikiai galima užauginti ir be tėvo. Vyras kaip gyvenimo palydovas nereikalingas, vienintelė artima siela gali būti vaikas. Ir to užtenka.
Pažiūrėkime, kokius povandeninius akmenis slepia gyvenimas, kai vadovaujamasi tokiais įsitikinimais.
Jei net ištekėjusioms moterims sunku išgyventi tai, kad jų vaikas tapo suaugusiu, kaip bus su moterimi, kuri visą savo dėmesį skiria vien vaikui? Ateis laikas, kai vaikui motina bus nebe tokia svarbi. Atsiras savų interesų, poreikių, prasidės natūralaus jaunatviško egoizmo periodas. Daugeliui motinų tai sunku pakelti, jos ima reikalauti dėmesio sau, kišasi į vaiko gyvenimą.
Tokiais atvejais motinos teiginys, kad ji gyveno dėl vaiko, yra veidmainiškas. Iš tiesų ji ir gimdė vaiką, ir gyveno tik dėl savęs. Ir staiga jos „žaisliukas“ pradėjo reikšti teises į savo asmeninį gyvenimą. Motina jaučiasi įskaudinta jo nedėkingumo.
Būna taip, kad vaikai maištauja, ir santykiai su motina visiškai nutrūksta. Tai taip pat slepia daug problemų - tai ir kaltės prieš motiną jausmas, ir noras įrodyti motinai savo savarankiškumą.
Tačiau net ir kol vaikas auga, problemų netrūksta. Ikimokykliniame ir ankstyvame mokykliniame amžiuje vaikas negali suprasti, kodėl jo šeima ne tokia, kaip kitų. Per tūkstantmečius susiklostęs tradicinės šeimos modelis, kurį sudaro ir mama, ir tėvas, niekur nedingo. Vaikas neišvengiamai lygina savo šeimą su pilnomis šeimomis ir išgyvena slaptą nuoskaudos jausmą.
Antra, būtent gimdant ir auginant vaiką dėl savęs, lengviausia užauginti egoistą. Vaikas pripranta, kad motinos dėmesiu jam nereikia su niekuo dalintis, jis visas tenka jam. Todėl nevalingai susiformuoja įsivaizdavimas, kad visas pasaulis turi rūpintis juo ir jo problemomis. Jei tokių vaikų charakteris tvirtas, jie įpranta visko siekti jėga ir tampa savotiškais tironais. Jei asmenybė silpna - ateina didelis nusivylimas pasauliu, kuris nesistengia įvykdyti visų jo pageidavimų.
Blogai net tai, kad tėvo nėra. Tėvas galėjo palikti motiną, numirti, tėvai galėjo išsiskirti gražiuoju. Tai nėra esmė. Svarbu, kad vaikas būtų pradėtas iš meilės, susiklosčius dviejų žmonių santykiams. Blogai, kai motina jau iš pradžių ketina susilaukti vaiko sau.
Reikia pripažinti, kad patys vyrai iš dalies kalti dėl to, kad moterys nusivylė šeima, meile. Tačiau kaip išauginti pilnavertį vyrą ir moterį, užvėrus savo širdį tikriems jausmams, artimiems santykiams?
Išeitis tėra viena - ieškoti, neprarasti vilties ir rasti tą, su kuriuo būtų galima kurti bendrą gyvenimą. Sakoma, jog moters gyvenimas nėra pilnavertis, jei ji netapo motina. Tačiau ar gyvenimas taps pilnavertis, jei moteris, norėdama užmiršti savo nuoskaudas ir nusivylimus, pasisavins svetimą gyvenimą?
Šaltinis: „Kleo“
