Kaip vaiką ir šunį išmokyti ne tik draugiško, bet ir saugaus gyvenimo po vienu stogu? Padėkite jiems tapti draugais!
Atsiradus kūdikiui daugybei šeimų tenka iš esmės apsispręsti: ar verta įsigyti šunį, apie kurį seniai svajota? Ar palikti namuose senąjį augintinį? O gal dėl visa ko išsiųsti jį pas giminaičius į sodybą? Konfliktai, kurie gali kirti tarp vaiko ir šuns, neretai atrodo perdėtai grėsmingi. Tačiau ir numoti ranka į juos nevertėtų.
Šuo prie lopšio
Ar įsigyti šunį, jei šeimoje ką tik atsirado kūdikis? Dauguma psichologų tikina, kad namuose augantis šuo vaiko auklėjime ne ką mažiau svarbus, nei tėvai. Jo pagalba ugdoma meilė, o vėliau – dvasinis atvirumas.
Nuo 6 mėnesių amžiaus, kai tik kūdikis pradeda sėstis, pasireiškia ir jo noras būti nepriklausomu. Tuo pat metu prabunda ir susidomėjimas keturkoju. Šuns žavesio paslaptis – tai, kad jis mažyliui tampa tikru kompanionu, o ne auklėtoju, kaip tėvai. Jis mielai žaidžia su vaiku neprimesdamas savų taisyklių.
Vėliau iš kompaniono šuo virsta gyvūnu, kuriam reikia ne tik draugystės, bet ir priežiūros. Vaikas tampa aktyviu tos priežiūros proceso dalyviu – mielai rengia šunelį lėliškais rūbais, „gydo“, maitina, pagal jėgas prausia.
Atsiranda ir atsakomybės jausmas – jausmas, kurį namuose neturintys gyvūnų vaikai išsiugdo gerokai vėliau, o neretai ir nepakankamai. Tokie vaikai dažniau nei kiti bendraamžių kompanijose tampa lyderiais, jie greičiau įgyja gebėjimą vadovauti.
Pirmasis susitikimas
Kūdikio atsiradimas gali sukelti šuns pavydą. Konfliktinių situacijų gali kilti net ir šunims su stipria psichika, tačiau spręsti jas nėra sudėtinga, tad tėvai gali puikiai su šia užduotimi susidoroti. Kita vertus, apstu ir tokių pavyzdžių, kai šuo besąlygiškai priėmė mažylį ir prisirišo prie jo nuo pirmųjų dienų, nepaisant savo aikštingo charakterio ir tėvų būgštavimų.
Pirmasis šuns ir kūdikio susitikimas turėtų praeiti maksimaliai ramiai. Iš pradžių suteikite šuniui galimybę apuostyti mažylį, kurį laikote savo rankose. Kūdikis turėtų būti aprengtas. Tada jau įneškite vaiką, o šunį prilaikykite už pavadėlio. Viskas. Jie susipažino. Nereikia kūdikio slėpti, saugoti nuo kontakto su šunimi – ir jis greitai praras išskirtinį susidomėjimą naujuoju šeimos nariu. Kol tas nepaaugs ir pats neprimins apie save.
Draugystės mokykla
1. Šuo
Vaikai tampo šunis, peša, viauksi, inkščia ir kitaip juos erzina žaisdami. Be abejo, prie to nepratęs šuo gali išsigąsti ir pasielgti neadekvačiai – juk jūs taip niekada su juo nesielgėte. Taigi paruoškite jį žaidimams su kūdikiu patys: dažniau paropokite po grindis, pasistumdykite su šuniu, pakvailiokite.
Vaikams patinka apkabinti šunį – dėl visa ko pratinkite augintinį ir prie to. O kūdikį savo ruožtu auklėkite elgtis atsargiau.
Kiekvieną augintiniui adresuotą pagyrimą papildykite apkabinimu – ir šuo greitai pripras, kad tai – ne agresija, o meilės išraiška.
Pamokykite šunį nebijoti staigių judesių. Niekada jo nemuškite ir net nevaidinkite, kad ketinate suduoti.
Kartkartėmis šunį apkabinkite staiga, netikėtai. Ir jei jis išliks ramus – entuziastingai pagirkite už tokią savitvardą.
2. Vaikas
Be abejo, vaiką nuo pat pradžių auklėkite, kaip reikia elgtis su keturkoju – vėl ir vėl kartokite, kad šuniuko negalima niekaip skriausti, jo neerzinti, nelįsti kai šis nenori bendrauti ir neversti valandų valandas žaisti.
Bendri pasivaikščiojimai
Būtinai imkite šunį kartu kai eisite pasivaikščioti su mažyliu. Tai – bene pats veiksmingiausias būdas išvaduoti gyvūną nuo streso. Bendri pasivaikščiojimai net ir pavydžiausią šunį nuramins, leis susidraugauti su nauju šeimos nariu.
Tačiau jei šuo šeimoje iki kūdikio gimimo užėmė ne keturkojo augintinio, o beveik vaiko vietą, buvo laikomas dėmesio centru ir visokeriopai lepinamas, saugant jį nuo depresinių būsenų prireiks daugiau pastangų. Kaip ir priminimo, kas vis dėlto namuose šeimininkas. Tokiems keturkojams geriausia sudrausminimo priemonė – profesionali dresūra.
Ginant gyvūnus...
Būkite pasirengę, kad 3-4 metų vaikas gali parodyti ir agresyvų elgesį. Nesvarbu, iš kur ta agresija atsiranda, faktas lieka faktu – tokio amžiaus vaikai dažnai tyčia vienas kitą muša, tampo kates už uodegos. Jei norite, kad šuo ateityje taptų tikru jūsų vaiko draugu, pasirūpinkite ir šuns saugumu.
Agresijos užuomazgas vertėtų naikinti nuolat ir sistemingai aiškinant, kokie poelgiai ir kodėl nepageidaujanti. Akimirksniu užbėkite už akių vaiko mėginimams įžnybti šuniui, suduoti jam pagaliu, įspirti. Suaugęs šuo 99 atvejais iš 100 bus kantrus ir atlaidus tokiam vaiko elgesiui, tačiau jaunesnis keturkojis gali gintis, ims vengti kontakto su vaiku.
Jei jūsų šuneliui – maždaug pusė metų, laikykite jį ir savo vaiką bendraamžiais. Tokiu atveju ir jums teks elgtis kaip ir kilus konfliktui smėlio dėžėje – įsikiškite tik tuo atveju, jei situacija tampa rimta. Santykiai tada rutuliojasi labai greitai: vaikas suduos – šuo įkąs. Priežasties ir pasekmės ryšys įvyko, mažylis ilgam įsimins, kad skriausti kitą – visai netinkamas bendravimo būdas.
Kaip padaryti juos draugais?
Labai paprastai. Tiesiog netrukdykite jiems bendrauti. Vaikui susidraugauti su šuniu kur kas lengviau nei su kitu vaiku. Draugystė ir atsidavimas atsiranda visam laikui, veikiausiai šį savo žaidimų draugą vaikas atsimins visą gyvenimą. Nesijaudinkite dėl bakterijų – pamokykite vaiką dažniau plautis rankas.
Nebijokite ir dūkimo – šuo neleis mažyliui atsidurti pavojuje. Ir infekcijos – ne priežastis nerimauti: vaikai itin retai jomis užsikrečia nuo gyvūnų, kur kas pavojingesni šiuo atžvilgiu kiti žmonės. Leiskite jiems į valias bendrauti – greitai jie supras vienas kitą be žodžių. Sutikite, juk tokia draugystė – tai didžiulė laimė!
