Vis dėlto mūsų šalyje tokių pokyčių nereikės laukti, mat čia pradėjo veikti programavimo akademija, skirta 6-12 metų vaikams. Kaip pasakoja „bit&Byte” projekto koordinatorė Monika Katkutė-Gelžinė, tai yra kūrybinių technologijų akademija, socialinis eksperimentas, kurio siekis - užauginti naują mąstančių ir kuriančių technologų kartą.
„Idėja kilo ilgai ir nuobodžiai mąstant, ką reikia daryti šiandien, kad už dešimtmečio, ar net greičiau, ši karta taptų tos mūsų valstybėlės į kokybę ir inovacijas orientuotos ekonomikos katalizatoriumi”, - pasakoja ji.
Kompiuteris taps daugiau nei žaislu
Dažnai tėvai atsidusdami pasitinka dar nemokančio skaityti vaiko pastangas tiesti rankas planšetinio kompiuterio link. Neretai prisimenama, kad kitaip nei atžalų, jų vaikystė prabėgo su kreidelėmis ar žaislinėmis figūrėlėmis. Vis dėlto, kaip pastebi M. Gelžinė, technologijas ir kūrybiškumą galima nukreipti tinkama linkme net nuo pat vaikystės.
„Techninis mąstymas, socialiniai įgūdžiai ir kūrybiniai gebėjimai - tai svarbiausios augančios kartos savybės, padėsiančios sukurti dar neegzistuojančias darbo vietas, o tiksliau, sukurti rytojų. Šių įgūdžių lavinimui skiriame daugiausia dėmesio, tad vaikai kompiuterį ima suvokti kaip kūrybos įrankį”, - įžvelgia pašnekovė.
Pasak jos, labai svarbu, kad vaikų susidomėjimas technologijomis būtų išnaudojamas ir paverstas nuolatiniu kūrimo procesu. Kol kas tai yra didžiausias „bit&Byte” akademijos iššūkis.
„Pats didžiausias, o kartu ir maloniausias iššūkis, vaikų kiurksojimą prie kompiuterio ar kito išmaniojo įrenginio paversti nuolatiniu kūrimo ir mokymosi procesu. Apie tai kalbam su vaikais, tėvais, švietimiečiais ir visuomene”, - pasakoja M. Gelžinė.
Suolai užpildyti, bet plėstis neskuba
„bit&Byte” akademijos koordinatorė pasakoja, kad vaikus mokyti programavimo yra taip pat sunku kaip ir moksleivius ar suaugusius, mat į klaidas reaguojama labai panašiai.
„Vaikai itin drąsiau bando, tačiau, kaip ir suaugę, kartais sureikšmina mokymosi proceso klaidas ar sunkiai imasi itin kūrybiškų užduočių. Tad pradėti visiems sunku”, - patirtimi dalijasi M. Gelžinė.
Privilegija namuose turėti jauniausią programuotoją mėnesiui kainuos 50 eurų. Šiuo metu akademijoje nedidelėse grupelėse programavimo mokosi 50 vaikų, tačiau plėtra šiemet neplanuojama.
„Plėstis neskubame, bet tikimės laukiančius pakviesti į papildomus užsiėmimus kitų metų pradžioje. Itin džiaugsminga statistika, tai berniukų-mergaičių santykis, 60:40. Neretai mergaitės kruopštumu ir fantazija berniukus mokymosi procese lenkia”, - džiaugiasi M. Gelžinė.
Tiesa, pasak jos, norisi programavimu sudominti ne 50, o tūkstančius vaikų. Būtent dėl šios priežasties akademija sukvietė 300 moksleivių dalyvauti gruodžio pradžioje vyksiančiame „Hour of Code“ renginyje kurio metu apie 100 milijonų vaikų pasaulyje mokysis programavimo.