Nuo šių metų sausio 1-osios įsigaliojus Medicininės reabilitacijos ir sanatorinio (antirecidyvinio) gydymo organizavimo tvarkos pasikeitimams daugiau vaikų galės pasinaudoti reabilitacijos paslaugomis. Šiemet medicininės reabilitacijos ir sanatorinio gydymo išlaidoms kompensuoti iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) biudžeto iš viso skiriama apie 133,4 mln. litų, ir ne mažiau kaip 20 proc. šių lėšų tenka vaikams teikiamoms paslaugoms apmokėti. Beje, pernai, preliminariais duomenimis, vaikams tokių paslaugų buvo suteikta maždaug už 25,3 mln. litų.
Naujoje tvarkoje ypač akcentuojamas pacientų informavimas. Reglamentuojama, kad gydantis (šeimos) gydytojas privalo vaiko tėvams pranešti apie reikiamą ir skiriamą medicininę reabilitaciją ar gydymo procedūras (jei vaikui 16 metų, informacija suteikiama jam pačiam) ir jų paprašyti parašu patvirtinti, kad tokią informaciją gavo. Medicininiuose dokumentuose taip pat turi būti užfiksuota, jei minėtų paslaugų atsisakoma. Ar vaikui reikia reabilitacijos ir kokias procedūras skirti, sprendžia gydytojas reabilitologas, todėl gydantysis gydytojas turėtų pasiųsti pas jį konsultacijos. Be to, sveikatos priežiūros įstaigoje, taip pat ir teritorinėje ligonių kasoje siunčiamam į reabilitacinę gydymo įstaigą ar sanatoriją pacientui, vaiko tėvams turi būti suteikta visa informacija apie tam tikro profilio paslaugas teikiančias įstaigas, nes pacientas turi teisę ir galimybę pats pasirinkti, į kurią jam parankiau vykti. Primename, kad internetu (Valstybinės ligonių kasos interneto svetainės www.vlk.lt skyrelyje „Medicininė reabilitacija“) galima sužinoti, kuriose vaikų bei suaugusiųjų reabilitacijos įstaigose yra laisvų vietų, nurodomi jų adresai, telefonai, įstaigų teikiamos paslaugos.
Nuo šių metų sausio 1-osios papildytas ligų, kuriomis sergantys vaikai siunčiami į reabilitacijos ir sanatorinio gydymo įstaigas, sąrašas. Taip pat sutrumpėjo bendrųjų kontraindikacijų sąrašas. Vaikai, kuriems nėra galimybių suteikti pirmojo etapo paslaugų (jos skiriamos dar poliklinikoje ar ligoninėje; šis etapas būtinas ligos komplikacijoms išvengti, siekiant trumpesnės gydymo stacionare trukmės, mažesnės neįgalumo tikimybės), po gydytojo reabilitologo konsultacijos gali būti iš karto siunčiami į antrojo arba trečiojo etapo paslaugas teikiančią sveikatos priežiūros įstaigą.
Nuo sausio 1-osios vaikai iki 8 metų (anksčiau ši riba buvo iki 7 m.) turi teisę vykti į medicininės reabilitacijos įstaigas lydimi slaugančio asmens. Vyresni vaikai galėtų būti lydimi slaugančio asmens, jei vaikui nustatytas neįgalumas arba gydytojų konsultacinė komisija nustatė, kad reikalinga slauga dėl adaptacijos ar elgesio sutrikimų, dėl sunkių centrinės ar periferinės nervų sistemos, atramos ir judamojo aparato pažeidimų, traumų, operacijų.
Taip pat šiek tiek pasikeitė kai kurie reikalavimai reabilitacinio bei sanatorinio gydymo paslaugas teikiančioms įstaigoms: dabar kai kurie skyriai galės būti ir mažesni, t. y. juose galės būti ne mažiau kaip 10 ar 5 (priklausomai nuo profilio) lovos. Tikimasi, jog tai leis įstaigoms dirbti rentabiliau.
