Nusibodo girdėti verkšlenimus, kad socialiai remtiniems vaikams niekas vis nepadeda ir nepadeda. Pasakysiu vieną dalyką,o kas anksčiau taip padėjo šeimoms, pati viena auginau vaiką, pati planavau tuos mažus pinigėlių resursus ir niekam nesiskundžiau, kad vaikas vasarą augo "ant asfalto", išaugo doru žmogumi, nesiskundžiančiu, kad visur ir visada vis blogai ir blogai. Gal laikas tiems vadinamiems socialiai remtiniems žmonėms pradėti mąstyti ir patiems rūpintis savimi ir savo vaikais, nes nuo jų tokio mąstymo, vaikai seks jų pavyzdžiu ir lauks iš kitų "duoklės". Laikas sustoti ir pamąstyti kur ir kokias keliais einam...

tėvų nuožiūrai vaikų atostogas,galgi išgyvens tie vaikai ir be boulingų,ekskursijų ir vandens parkų?Ne viena karta išgyveno..O ir pedagogams daugiau laiko poilsiui.ar čia yra dėl ko verkšlenti?