Sprendimas dėl privalomų kišenpinigių septynmečiams vaikų globos namų gyventojams užvirė gyventojų diskusijas. Kišenpinigiais socialinius įgūdžius savo vaikams bandę formuoti tėvai prabyla apie vaikų terorą, reketą ir vagystes.
Dvi medalio pusės
Viešų psichologų rekomendacijų apie kišenpinigių naudą prisiklausę tėvai savo mažyliams atveria piniginę. Kaip tuos pinigus panaudoja atžalos, sužino ne visi. Iš vaikų lūpų išgirstas pasakojimas apie įsigytus saldainius gali būti tik bandymas nuslėpti tiesą.
Septynerių metų dukrą auginanti šiaulietė Marija šiuo metu kartu su ja varsto psichologų duris. Anot mamos, ją čia atvedė neapgalvotas sprendimas skirti vaikui kišenpinigių.
„Dukrai kasdien duodavau kelis litus nusipirkti ledų ar kokiai nors smulkmenai.
Apie jos planus įsigyti vieną ar kitą daiktą už skiriamus kišenpinigius mes nuolat kalbėdavomės. Iš pradžių atrodė, kad viskas gerai, vėliau dukros pasakojamos istorijos apie išleistus kišenpinigius tapo nebe tokios rišlios. Neturėjau pagrindo jomis abejoti, kol nepastebėjau, kaip iš mano piniginės išgaruoja visi pinigai“, – pasakoja Marija. Po šio incidento sekė ilgi mamos ir dukros pokalbiai bei karčios pastarosios ašaros.
„Jei jiems neduosiu pinigų, jie su manimi nedraugaus“, – tik po ilgai trukusių pašnekesių taip apie savo draugus pasakė dukra. Aiškinimai, kad tokie vaikai negali vadintis jos draugais, atrodė beprasmiai. Ji laikėsi įsikibusi minties, kad draugai gali būti nuperkami“, – apie vaikų teroro atvejus pasakoja Marija.
Mama liovėsi dukrai duoti kišenpinigių. Pinigų reketavę vaikai dingo iš dukros draugų rato. Marija mano, kad vaikams skirti kišenpinigių nebūtina, jei vaiko poreikiai patenkinami.
„Manau, kad vaikams suteikta galimybė pirkti gali skatinti bendraamžių nepasitenkinimą ar reketą“, – sako Marija. Ji mano, kad jos istorija nėra vienetinė. „Internete mamos pasakoja panašias istorijas, kaip iš jų vaikų buvo atiminėjami ne tik smulkūs pinigai, bet ir telefonai ar planšetiniai kompiuteriai“, – teigia mama.
Du sūnus auginanti mama Elvyra yra kitokios nuomonės. Ji linkusi manyti, kad kišenpinigiai yra sveikintinas dalykas mažamečiui. „Jaunesniajam sūnui buvo aštuoneri, kai jis pirmą kartą gavo kišenpinigių. Iki šiol namuose už kai kuriuos darbus jam yra mokama, bet nuo to jis netapo tinginys. Sūnus išmoko taupyti, pajuto pinigų vertę, ima suvokti, kaip jie uždirbami. Kartais dėl to leidžiu pajusti ir pinigų stygių“, – pasakoja Elvyra. Jos nuomone, kišenpinigių negaunantys vaikai ne taip greitai tampa savarankiški.
„Manau, kad kišenpinigių negavę vaikai ateityje bus linkę dažniau su pinigais elgtis neatsakingai“, – sako Elvyra.
Dideli kišenpinigiai provokuoja reketą?
Vaiko teisių apsaugos tarnybos atstovai sutinka, kad kišenpinigiai moko vaiką suprasti pinigų vertę, padeda ugdyti savarankiškumą ir kitus socialinius gebėjimus. Pareigūnai teigia, kad toks vaikų ugdymas, duodant jiems kišenpinigių, kartais gali baigtis policijoje.
„Turėjome pareiškimą – mokykloje iš vaiko buvo atimtas telefonas, o už jo atidavimą buvo reikalaujami pinigai. Išsiaiškinę nubaudėme kaltininko tėvus, nes reketuotojas tebuvo 12-13 metų“, – prisimena Viešųjų ryšių poskyrio viršininkas Artūras Šliavas. Pastaruoju metu tokių pranešimų apie reketo atvejus policija nesulaukia.
„Manome, kad jei tokių problemų ir pasitaiko mokyklose, tai jas administracija, tėvai, socialiniai darbuotojai ir pedagogai išsprendžia nesikreipdami į teisėsaugos institucijas“, – svarsto A. Šliavas. Komisaras linkęs neigiamai vertintų tėvų dosnumą savo atžalų atžvilgiu.
„Patys tėvai vaikams neturėtų duoti didelių kišenpinigių, nes tai gali išprovokuoti reketo atvejus“, – neatmeta jis. Apie patirtą reketą vaikams pareigūnas patartų išsipasakoti.
„Pasitaikius reketavimo atvejui, patartume vaikams netylėti. Visada reikia informuoti tėvus, mokyklos administraciją. Tėvams, žinantiems tokių atvejų, patartume kreiptis į policiją ir mokytojus“, – pataria A. Šliavas.
Tik išmokus skaičiuoti
Vaiko teisių apsaugos tarnybos atstovai nerekomenduotų duoti kišenpinigių su matematikos pradmenimis nesusipažinusiems vaikams. „Manytina, kad kišenpinigių vaikui reikėtų duoti tuomet, kai jis jau moka skaičiuoti ir žino pinigų vertę. Žinoma, prieš tai reikia vaikui paaiškinti, kaip tinkamai elgtis su pinigais bei racionaliai juos leisti“, – pataria vaiko teisių apsaugos kontrolierės patarėja Renata Stankevičienė.
Psichologai teigiamai vertina kišenpinigių davimą mažiems vaikams, bet pataria savo atžalų pinigais nepapirkinėti. „Kišenpinigių klausimą reikėtų spręsti šeimoje, nes tėvai geriausiai pažįsta savo vaiką, žino šeimos poreikius bei galimybes ir gali nuspręsti, kada, kiek ir kaip vaikui skirti pinigų. Vieni dovanoja vaikams pinigų įvairių švenčių proga, kiti skiria tam tikrą sumą per savaitę vaikui į taupyklę norimam pirkiniui įsigyti, treti skiria kaip apdovanojimą už vaiko pastangas atliekant įvairius darbus, siekiant gerų rezultatų ir panašiai. Svarbiausia, kad šeimoje visi kalbėtųsi, tartųsi, priimtų bendrus sprendimus dėl kišenpinigių ir skatintų vaiką tinkamai elgtis su pinigais. Žinoma reikėtų skirti sąvokas „kišenpinigiai“ ir vaiko „papirkinėjimas“. Tai, kas vaikui privalu padaryti, kas yra jo pareiga, jis turi atlikti be pinigų“, – pataria Pedagoginės ir psichologinės tarnybos psichologė Daina Lideikienė. Psichologų nuomone, vaiko papirkinėjimas retai įkvepia vaikus nuolatinėms pastangoms elgtis tinkamai.
Grynųjų išgyvendinimas?
Kalbama, kad mokyklose diegiama elektroninio bilieto sistema tėvams leis atsisakyti vaikams skiriamų kišenpinigių. Elektroninį moksleivių pažymėjimo projektą Šiaulių miesto savivaldybė numačiusi pradėti įgyvendinti šiais metais, kitąmet bus skelbiami konkursai, o laikui bėgant moksleivių tėvai elektroninių pažymėjimų dėka galės matyti, kur savo laiką leidžia jų atžalos.
Pernai spalį kai kuriose Šiaulių mokyklose moksleiviai už maitinimą jau galėjo atsiskaityti naudodami elektroninį mokinio pažymėjimą. Minėta paslauga pasinaudojo Šiaulių Jovaro ir „Rasos“ progimnazijos bei Didždvario gimnazija. Esą mokiniams taip atsiskaityti saugiau – jie gali nebesinešioti grynųjų pinigų ir nebijoti, kad juos pames ar kitaip praras.
