Kiekvienai mamai, ypač tai, kuri mama tampa pirmą kartą, vaikelio būklės pokyčiai kelia milžinišką stresą. Ką daryti, jeigu vaiką išbėrė? Kas tai gali būti? Kaip elgtis?
Kūdikėlių bėrimas.
Antrą ar trečią mažylio gyvenimo dieną ant odelės atsiranda raudonų dėmių arba pūslelių – tai vadinama toksine eritema. Nors pavadinimas gali nuskambėti baisiai, jokio specialaus gydymo nereikia. Bėrimas praeina po kelių dienų. Nesijaudink, maitinančiai mamytei tai nekenkia. Kita naujagimių bėrimo rūšis – milija. Ji pasireiškia gelsvais arba balsvais mazgeliais ant veido (dažniausiai – ant šnervių, kaktos ir skruostų). Bėrimas taip pat nekenksmingas ir nereikalauja gydymo, praeina sulaukus maždaug mėnesio.
Į bėrimą rimtai žiūrėti reikia tada, kai su juo atsiranda ir kitų vaiko būklės pokyčių: pakyla temperatūra, atsiranda silpnumo jausmas, vaikas tampa irzlus, pablogėja jo apetitas. Visa tai paprastai rodo infekcinę ligą. Tokiais atvejais būtina izoliuoti ligoniuką. Žinodama pagrindines bėrimų rūšis galėsi ne tik pagelbėti vaikui, bet ir apsaugoti nuo ligos aplinkinius.
Vaikų ligos, kurioms būdingas bėrimas
Tymai. Iš pradžių atrodo kaip ir įprasta virusinė kvėpavimo takų liga: ramybės neduoda temperatūra, sloga ir kosulys. Neilgai trukus (po 2 ar 4 dienų) atsiranda bėrimas. Jam labai būdingas laipsniškas plitimas: berti pradeda nuo veido, galvos, paskui išplinta ant kaklo, krūtinės, liemens, rankų, o per 3 dienas išberia visą kūną.
Raudonukė. Paprastai liga persergama lengvai, šiek tiek pakyla temperatūra. Išberia smulkiomis rausvomis dėmelėmis, jos matomiausios ant rankų, kojų, kaklo ir sėdmenų, išlieka apie 3 dienas. Ligos metu smarkiai padidėja limfmazgiai, tėvai gali tai pastebėti už ausų, pažastyse, ant kaklo.
Skarlatina. Viskas prasideda nuo anginos, o antrą dieną atsiranda bėrimas (ypač per rankų ir kojų lenkimus, kirkšnies ir pažastų srityse). Išberiama smulkiais rausvais taškeliais, tačiau atrodo, kad parausta visa oda. Viskas praeina po 2–3 dienų, o išbertos vietose ima labai šerpetoti ir luptis.
Vėjaraupiai. Skiriamasis tokio bėrimo bruožas – elementų įvairovė. Būtinai atsiranda skaidraus skysčio pripildytų pūslyčių. Bėrimas plinta palaipsniui, todėl visos pūslytės yra skirtingos vystymosi stadijos. Ant odos galima pamatyti ir dėmelių, ir pūslyčių, ir šašiukų. Paprastai odą labai niežti. Dar vienas vėjaraupiams būdingas bruožas yra tai, kad bėrimas atsiranda tarytum bangomis. Neretai tai sutampa su kylančia temperatūra.
Meningokokinė infekcija. Tai pati pavojingiausia infekcija, kokia tik pasireiškia bėrimu. Iš pradžių ramybės gali neduoti tik sloga, gerklės perštėjimas, tačiau vėliau smarkiai pakyla temperatūra bei kartu atsiranda bėrimas. Ligonį kankina šaltkrėtis, šleikštulys, vėmimas, raumenų skausmai ir silpnumas. Pirmoje stadijoje bėrimas primena dėmeles, matomas tymų ar skarlatinos atveju, tačiau po kurio laiko tampa labai specifinis – atsiranda žvaigždės formos kraujosruvų.
Niežai. Niežulys tokio bėrimo atveju yra labai stiprus, tiesiog nepakenčiamas, jis sustiprėja atsigulus į lovą ir sušilus. Bėrimo elementai atrodo kaip smulkūs poromis einantys rožiniai taškučiai (vienas lieka įlindus erkutei, o antras – jai išlindus). Labiausiai nukenčia tarpupirščiai, riešai, sėdmenys ir pilvas.
Jeigu bendra vaiko būklė neblogėja ir termometro stulpelis nekyla aukštyn, dėl bėrimo greičiausiai kalta alergija arba prakaitinė. Pirmuoju atveju bėrimas paprastai būna simetriškas, kaip rausvos dėmelės arba pūslytės. Jeigu alerginė reakcija atsiranda jau ne pirmą kartą, mamytė intuityviai jaučia, kas galėjo sukelti bėrimą.
Antruoju atveju bėrimas paplitęs labiau, išsiliejęs, matomas tose vietose, kur labiau prakaituojama – ant krūtinės, pažastyse. Priežastis – perkaitimas dėl netinkamos aprangos. Atsikratyti prakaitinės nesunku – maudynės ir oro vonios daro tikrus stebuklus.
Kaip elgtis?
Jeigu pastebėjai, kad vaikas išbertas, būtinai pasikonsultuok su gydytoju. Iškviesk jį į namus, nes net tuo atveju, kai mažylis jaučiasi neblogai ir neturi temperatūros, jis gali užkrėsti kitus. Kol gydytojas neapžiūrėjo mažojo paciento, niekuo netepk išbertų vietų. Tokios išorinės priemonės bus neveiksmingos, o gydytojui diagnozuoti ligą bus sunkiau – jis turi matyti viską taip, kaip yra. Jeigu įtari meningokokinę infekciją, kviesti reikia ne pediatrą, o greitąją pagalbą. Delsimas šiuo atveju gali baigtis labai liūdnai.
