Ekonomikos sunkmetis ir sugriežtėjusi bankų politika prieš kurį laiką pradėjusį atsigauti uostamiestį grasina vėl paversti „vaiduoklių“ miestu.
Senus apleistus pastatus įsigiję investuotojai, piešę gražiausias jų atgaivinimo vizijas, savo planus atideda neribotam laikui, o pradėjusieji naujas statybas ima jas konservuoti.
Mesti pinigus tvarkyti apleistiems pastatams, greitai tampantiems šiukšlių atsikratymo vieta ir benamių užuovėja, dabartiniai įstatymai, anot Klaipėdos savivaldybės administracijos Statybos leidimų ir statinių priežiūros skyriaus vedėjo Gedimino Pociaus, savininkų neskatina.
Planus atideda
Šiukšlių krūvomis, tempiamomis pro vietomis išgriautą tvorą, miestiečių akis bado pačiame Klaipėdos centre Kūlių vartų gatvėje, šalia prekybos centro „Saturnas“ stovintis tuščias buvęs Odos ir venerinių ligų dispanseris. Aplink pastatą yra pamėgę būriuotis ir asocialūs asmenys. Deja, laikų, kol ši vieta miesto centrą nebe bjauros, o puoš, dar teks palaukti - pastato rekonstrukciją įrengiant jame modernų viešbutį ir SPA centrą planavusi nekilnojamojo turto plėtros įmonių grupė „EDP Group“ šiuos planus atideda.
„Jų neatsisakome, tačiau dabartinė situacija koreguoja terminą. Atidedame geresniems laikams“, - sakė „EDP group“ vykdantysis direktorius Mantas Milinis.
Po pavasarį vykusio gaisro, kurį, tada spėta, sukėlė benamiai, visos pastato pirmojo aukšto angos buvo užaklintos, kad į jį niekas nepatektų. Taip pat, anot M. Milinio, buvo uždengtas stogas, o tai kainavo nepigiai.
Nepaisant to, kad, anot M. Milinio, kartą per savaitę atvažiuojama į vietą patikrinti, kokia situacija, šiukšlių kalnai aplink buvusį dispanserį nemažėja.
„Tvarkyti nespėsim“, - sakė jis.
Krizė koreguoja ir pradėtus įgyvendinti projektus - vieni po kito stabdomi įvairiose uostamiesčio vietose jau statomi objektai.
Svertai - per menki
G. Pociaus teigimu, nerimo, kad ne tik neatgims jau seniai „vaiduokliais“ tapę pastatai, bet į jų gretas dėl krizės įsilies ir naujų, iš tiesų yra.
„Tačiau šiuo atveju ne kažin ką būtų galima pakeisti, jeigu jau bankai nefinansuoja statybų. Tik reikėtų statinius konservuoti, kad iki geresnių laikų jų būklė nepablogėtų. O apsileidėlių būklė dar labiau prastės“, - sakė jis.
Uostamiesčio valdžia norėtų išreikalauti tuščius senus pastatus bei užkonservuotas naujas statybas bent jau reguliariai sutvarkyti, kad jos netaptų akis badančiais šiukšlynais, o prastėjanti pastatų būklė nekeltų grėsmės aplinkiniams. Šiokių tokių svertų, pasak G. Pociaus, savivaldybė tam turi, vis dėlto jie ir yra tik šiokie tokie.
Vienas iš poveikio būdų - įstatymuose numatyta galimybė nesitvarkantiesiems skirti iki 1000 litų siekiančią baudą.
„Tokio dydžio bauda neskatina tvarkytis, juolab kad pirmą kartą maksimalios skirti negalime“, - sakė G. Pocius.
Kita poveikio priemonė - nekilnojamojo turto mokestis. Į juodąją sąrašą patekusių pastatų savininkams jis skiriamas maksimalus, tačiau nuo to, kokį tenka mokėti tvarkingiesiems, skiriasi vos dviem dešimtosiomis procento.
„Labai daug medžių praretėjo miške per mūsų raginimus tvarkytis“, - sakė G. Pocius, pridurdamas, kad nemaža dalis nenaudojamų pastatų savininkų vis dėlto į juos reaguoja, tvarkosi ir teikia priemonių planus.
Tačiau paveikti tiems, kurie tvarkytis nenori, efektyvių svertų neturima.
Vis dėlto, anot G. Pociaus, ketinama kreiptis į Savivaldybių asociaciją ir inicijuoti teisės aktų pakeitimus, leisiančius juoduosiuose sąrašuose esančių objektų savininkams nekilnojamojo turto mokestį didinti keliskart.
Tačiau geriausia, jo teigimu, būtų patvirtinti tvarką, pagal kurią apleistas objektas būtų tvarkomas miesto lėšomis, o praėjus, pavyzdžiui, penkeriems metams ir nesulaukus pokyčių, parduodamas aukcione. Dalis gautų pinigų būtų grąžinama į miesto biudžetą, o likusioji atitektų buvusiam pastato savininkui.
Giedrė Norvilaitė
