Toks pat terminalas dyksta ir Kaune, o abiejų terminalų statybos iš viso atsieis per 200 mln. litų, iki 84,48 proc. abiejų projektų vertės bus padengta ES Sanglaudos fondo lėšomis. Terminalai, vadinami „sausumos uostais“ vertinami kaip vieni svarbiausių šalies transporto sistemos strateginių objektų. Šalia jų bus įkurti logistikos parkai, kuriuose veiks Lietuvos ir užsienio logistikos, transporto, maitinimo, apgyvendinimo įmonės, degalinės, plovyklos, stovėjimo aikštelės, bankininkystės paslaugas teikiančios kompanijos. Pirmajame projekto etape jau pasirašyti 7 ketinimų susitarimai su įvairiomis įmonėmis.
„Tai ilgai lauktas ir labai reikšmingas objektas, suteiksiantis papildomą impulsą ne tik šio sektoriaus, bet visos ekonomikos vystymuisi, o taip pat leis mažinti logistikos kaštus“, - sakė VIT darbų apžiūroje dalyvavęs Ministras pirmininkas. Renginyje taip pat dalyvavo "Lietuvos geležinkeliai" generalinis direktorius Stasys Dailydka, Vilniaus meras Artūras Zuokas.
Naujausios technologijos
VIT logistikos parke, užimsiančiame 460 ha, savo padalinius ketina įkurti vienos didžiausių pasaulyje konteinerinių linijų „MSC“ bei „Maersk“. Terminaluose diegiama pati naujausia technika ir taikomos naujausios technologijos, siekiant supaprastinti krovinių pervežimą, mažinant laiko sąnaudas ir žmogaus įsikišimą.
Vilniaus terminalą ketinama užbaigti iki šių metų lapkričio mėnesio. Šiuo metu yra atlikta 65 proc. visų darbų, kuriuos vykdo „Fegda“. Terminalo krovos pajėgumas sieks 100 tūkst. TEU, stovėjimo aikštelėje tilps 37 vilkikai su puspriekabėmis, terminalas talpins 1465 TEU konteinerių.
VIT taip pat įsikurs Muitinės departamentas, Valstybinė augalininkystės tarnyba, Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba, konteinerių remonto dirbtuvės.
Laimės tie, kurie nepavėluos
Pasak projektą vykdančios „Fegda“ vadovų, sunkiausi darbai jau praeityje, nes sunkiausia buvo drėgną durpyną paversti tinkamu įkurti tokį terminalą. Visgi, susiekimo ministras Rimantas Sinkevičius sako, kad, prasta žemė šiuo atveju buvo naudinga. „Jei ne tokia žemė, mes šios strategiškai patogios vietos nebūtume gavę. Ti yra pavydėtina vieta tokiam objektui, nes per patį terminalą eis Vilniaus miesto pietinis aplinkkelis, netoeliese yra oro uostas“, - sakė R. Sinkevičius.
Tuo tarpu A. Butkevičius priminė, kad dėl žemės, kurioje dabar kuriasi terminalas ir logistikos centras, buvo kilę nemažai diskusijų ir net buvo priimtas sprendimas žemės neduoti. Visgi vėliau problema buvo išspręsta, įtikinus atsakingus asmenis dėl projekto naudingumo.
Kol kas tiek Vilniaus miesto, tiek rajono savivalda geranoriškai prisideda prie su projektų susijusių problemų sprendimo, tačiau manoma, kad ateityje, susidūrus su žemės išpirkimo būtinybe, neišvengiamai kils sunkumų, gali prireikti ir įstatymų pakeitimų.
Anot A. Butkevičiaus, Lietuvoje būtina vystyti jau įsibėgėjusį logistikos sektorių, nes tai "lengvi pinigai", tačiau laimės tie, kurie nepavėluos. Logistikos specialistų ir politikų teigimu, tokie terminalai suteiks daugiau stabilumo logistikos ir transporto sektoriuje, suteiks galimybę plėtoti ir išlaikyti tarptautinius ryšius. Be VIT ir KIT, ateityje planuojama analogiškus terminalus pritaikyti iš Klaipėdos bei Šiaulių miestams. KIT planuojama europine vėže sujungti su "Rail Baltica" transporto koridoriumi, o Kaunas taps vienintele vieta Europoje, kurioje susijungs "europinė" ir "rusiškoji" vėžės.
