Žinių agentūros ir turizmo departamentas skelbia, kad turistų skaičius kasmet auga. Ir ne tik iš Rytų, bet ir Vakarų. Pakanka prisiminti šių dienų aktualijas - vokietį, Prienuose su šunimis šlemščiantį čeburekus, nes keliauti dar - iki Estijos. Ir vokiečių “Frankfurter Rundschau”, ironiškai perspėjantį tėvynainius nekeliauti į Kuršių neriją, nes ten - pilna vokiečių.
Tai taip pat reklama ir iššūkis, į kurį mes turime atsakyti jau dabar.
Straipsnis viename didžiausiųjų Vokietijos dienraščių išties reiškia daug, kaip ir entuziastingi vokiečių atsiliepimai į jį - nesvarbu, geri ar prasti. Jie - jau nemokama reklama mums. Kuršių nerija gali į tai deramai atsakyti sutvarkytomis krantinėmis (ne visų gyvenviečių, deja) ir paslaugomis, prabylančiomis visu balsu vasarą.
Bet kaip su kita, “kontinentine” Lietuvos dalimi? Prieš porą dienų vienas valdininkų, atsakingas už turizmą, televizijai pareiškė, kad koncepcija ir interneto puslapis bus parengti po poros metų. Tik? O ką iki šiol veikė? Žiūrėjo, kaip turistai atsibasto iki Lietuvos, ir stebėdamasis gūžčiojo pečiais: “Kokio velnio?” Matyt, vis dar veikia rytietiškas mentalitetas, kad vakarietis Lietuvoje - tik nesveikas arba entuziastas (o tai - tas pats) arba koks nors žvalgas-šnipas.
Jau per keletą metų reikėjo su tuo susitaikyti. Viešbučių savininkai jau susitaikė ir pasiryžę, pagal prognozes, palikti bent pusę tuščių savo viešbučio kambarių, kad tik kiti būtų užimti. Nuo “Ecotelio” iki prabangiojo “Kempinski”. Jie jau pasiruošę, gali važiuoti visa JTO organizacija rengti savo sesijų.
Kas turistams gali būti pasiūlyta daugiau - be tradicinių maršrutų su žymių vietų aplankymais? Lygiai nulis. Žinoma, egzistuoja automobilių nuoma, yra galimybių nuvažiuoti į Kauną, Klaipėdą, Neriją, bet - kur kita Lietuva? O kur leisti vakarus toje pačioje Lietuvos sostinėje?
Sakoma, kad kai kurie turistai jau taiko savo keliones prie “Vilniaus festivalio”. Puiku, jei tai ne festivalio reklamos šūkis. Bet vasarą, turistų lankomiausiu metu, teatrai uždaryti, koncertų - jei ne festivalis - vienas kitas (išskyrus pajūrį). Gal turistai, prieš vykdami šičion, galėtų pasiskaityti internete, ką jiems siūlo Lietuva. Deja, tinklapis ruošiamas, bus po poros metų. Įvairiausios organizacijos taip pat nesugeba suplanuoti savo vasaros pramogų bent porą mėnesių į priekį, kad jas paskelbtų knygelėse “... in Your Pocket”. Stabilūs lieka tik atsibodę barai. Tai turistams taip pat tinka, tačiau dauguma linkę eiti į juos jau po kokio nors koncerto. Ypač kai Lietuvos turistinė-eksportinė nuostata yra šūkis, kad galime sudominti kitus tik savo kultūra.
Vienadienio turizmo užuomazgų taip pat nesimato. Pvz., skelbimų, kad 8.00 val. autobusas vyksta į Biržus (Tytuvėnų vienuolyną, Kryžių kalną, Orvidų sodybą, Zapyškį), sustoja ten ir ten (pietūs), po to - ekskursija, vakare - koncertas Biržų pilyje, 23.00 val. grįžtame namo. Kur tas išgarbintas baroko, gotikos ar visų kitų įmanomų meno srovių kelias? “Užsilenkė” už Šv. Onos bažnyčios?
Ar galėtų ką nors pasiūlyti teatrai, ar juose - jau stiprios profsąjungos, veikiančios kaip užsieniuose ir draudžiančios aktoriams kartkartėmis vaidinti ne sezono metu? (“Chaltūrinti” pajūryje, be abejo, leidžia). Prahoje keleri metai veikia mažiausiai trys teatrai, vaidinantys angliškai. Klesti kavinių teatrai. Vizualūs spektakliai, nereikalaujantys vertimo. Dalijami lapukai-kvietimai į koncertus. Pas mus visi menininkai veržiasi tik į didžiąją sceną ir su užsieniečiams labai aktualiais katiliškiais, majenburgais, slapovskiais. O negalima numatyti vasarai “lengvosios artilerijos” kaip deserto? Profesionaliai suvaidinta ji nekvepėtų “chaltūra”. Manyčiau, kad tai - Didžiojo Vilniaus teatro ir Senamiesčio teatro, Muzikos akademijos studentų prerogatyva, kituose miestuose - savivaldybių globojamų teatrų, būrelių ir t.t. Kad kasdiena taptų švente, kuri virstų švente ir mums patiems. (Skliausteliuose - savaime aišku - ir mūsų biudžetui, ir mūsų įvaizdžiui.)
Mano pažįstama, prieš kokį dešimt metų apsilankiusi Amsterdame, buvo nustebusi puikios džiaugsmingos atmosferos, vakaro atrakcionų, turistų ir vietinių žmonių entuziazmo. “Gal čia kokia jūsų šventė?” - paklausė olando. Jis šypsodamasis linktelėjo galva: “Yes. Night”.
Jūsų pasiūlymai ir prieštaravimai - [email protected]
