Viskas turi savo laiką ir vietą. Mergaitė balta suknele išėjusi į sceną Dovilės spektaklio pabaigoje buvo ne tik vaikas (kurį galėtumėm stebėti gatvėje, kieme, namuose). Ji dalyvavo spektaklyje, ir jos pasirodymas scenoje turėjo tam tikrą tikslą. Man šiuo konkrečiu atveji ji asocijavosi su tyrumu, nekaltumu, "angeliškumu". Paprastai tokios asociacijos yra paveikios - žiūrovai neva turi susižavėti vien dėl to, kad tai yra taip tyra, vaikiška ir nekalta, o reiškia - gražu ir reikalinga.

Graudžiai pasakojantys vaikai Nomedos akcijose bent jau turi aiškų ir atvirą tikslą - kad kuo daugiau jų būtų įvaikinta. Tokiam gi spektaklyje tikslą buvo galima pasiekti kitais būdais, nebūtinai naudojant tokius "banalius", paviršutiniškus (šiuo atveju nenoriu dar stipresnių žodžių) simbolius.

O patys vaikai manęs nenuteikia nemaloniai, juolab pati tokį vieną turiu;)

galima buvo ir drąsiau pakritikuoti... nes po tokių magistrų pasirodymų, vargu ar daug bus norinčių ten stoti.

Norejau paklausti straipsnio autores.O kuo vaikas skiriasi nuo suaugusio zmogaus, kad jie Jus nuteikia nemaloniai?

Na, labai jau negramatnas rasinys...tikiuosi parasys profesionalai...