Paraudusios akys. Išglebę kūneliai. Dingęs apetitas - ilgų mėnesių su sausa bandele rankoje rezultatas. Tamsios salės baimė ir alergija. Atrodo, kad prasidėjęs “Trispalviu kinu” kino maratonas su “Kino pavasariu” atėmė paskutines žiūrovų jėgas. Tai buvo paskutinis jų kryžiaus žygis į kiną. Prieš atostogas.
Ir vis dėlto. Lietuvių kino retrospektyvoje apsilankė 12 tūkst. žiūrovų. “Kino pavasaryje” - 28 tūkst. Vadinasi, bent jau sostinėje yra aibės kitokio kino (platintojai jį vadina arthauziniu), t.y. ne holivudinio, mėgėjų. Tokio kino seansai žlunga kaip pakirsti medžiai “Coca-Coloje” ar “Akropolyje”. Ne ta publika. Arba - tos skausmingai per maža. Jie surenka pilnas sales “Lietuvoje” ir “Skalvijoje”. Tik čia jie - retesni.
Šių žiūrovų minių nepastebi valdžia. Savivaldybė. Atrodo, kad klerkų dūmų debesys dabar pakibo virš “Skalvijos” kino teatro. Vienintelio savivaldybės kino teatro, kuris dar ir veikia pagal normalaus kino centro modelį. Centras, klerkai sprendžia, - neneša pelno. T.y. turi skolų.
Jei Artūras Zuokas iš savojo kabineto įdėmiau pažvelgtų į kitą upės pusę, pamatytų, kad “Skalvijoje” vyksta judėjimas. Kad ištisos klasės išeina iš kino istorijos pamokų. Kad į įvairių ciklų seansus susirenka artipilnės ar ir pilnos salės. Bet jis, įtariu, mato anapus upės tik geroje vietoje esančias patalpas. Ir koks skirtumas, kas jose bus, jei nebus kino centro - dar viena, n-toji vaistinė? Baras? Salė lošimo automatams? “Ikiukas-rimiukas”? Bet nebus skolų ir rūpesčių, o bus mokesčiai į biudžetą?
Jei meras ir kiti klerkai bent kiek paskaičiuotų, kiek iš paliktų ano direktoriaus skolų jau grąžinta (o grąžinta per porą metų daugiau nei pusė, t.y. gerokai per 100 000 Lt), jis suvoktų, kad kino centras gali dirbti pelningai net su tuo elitiniu kinu (t.y. kaip tik su juo). Dar galėtų paskaičiuoti, kiek efektyviai turėjo kino centras dirbti, jei direktorė mažiausia pusę darbo laiko turėjo praleisti teismuose (žmonės kalba, kad buvusiam vadovui artimi žmonės dirba savivaldybėje - vadinasi, sąlygos kovoti su ano pridarytomis skolomis “idealios”).
Bet klerkai ir pirmiausia meras galėtų iš esmės susimąstyti: kiek miesto prestižui suteiks bet kokia kita, tačiau prekybinė pastato veikla, jei bus panaikintas kino centras. Tokius, tik tobulesnius kino centrus turi visi normalūs miestai - Švedijos kino institutas Stokholme (salių skaičius - per 5), Danijos kino institutas Kopenhagoje (3 salės), pagaliau Paryžiaus sinemateka. Jei atsakas bus - “mes ne tokie turtingi”, tai tegul pirmiau nugriauna dangoraižius ir atstato Gedimino prospektą. Dėl itin rūpimo Vilniaus prestižo - nuverčia Mindaugo paminklą su visu tiltu. Nuostolių kultūrai (yra toks terminas, jei ką, o savivaldybė, keista, turi net ir tokį padalinį) bus tikrai mažiau.
Salėse, be abejo, fontanai netrykšta, citrusiniai medžiai nežaliuoja. Ne “Europa”. Bet net ir į tokias jas (tiksliau, į vieną) per dvejus metus ėmė kelią surasti daug jaunimo, o kinematografininkai vis dar ten daro savo premjeras, užsienio kultūros centrai rengia vakarus, retrospektyvas. Jei rūpėtų kino, kaip bet kokio kultūros židinio, prestižas, savivaldybė seniai būtų susiprotėjusi ne svarstyti skolas, o investuoti į aplinką. Bet kol kas panašiau, kad elgiamasi stalinietiškai: nėra žmogaus - nėra problemos. Arba arogantiškiau: na ką čia tie kul’tūrininkai (l minkštas), vargšeliai, dirba, o biznio... Biznis yra, tik skaičiuoti reikia mokėti.
Galbūt mąstau pernelyg katastrofiškai, bet precedentų yra. Už niekingas 200 000 Lt skolas buvo numarintas LIFE’as. Vadinasi, ne už skolas, o tiesiog jį reikėjo - kad rėmėjus perviliotų - numarinti. Prestižo tai miestui ir šaliai nesuteikė, tik atsivėrė nemaža teatrų festivalių smegduobė.
“Menų spaustuvei” suteikti 1,5 mln., kurie bus “Dalkios” išmokėti per 15 metų - galima už tai padėkoti. Bet juk 100 000 Lt per metus - pusėtina alga penkiems žmonėms, o kur žadami ir būtini nepriklausomų salių remontai? Tai ne rūpinimasis kultūra, o akivaizdus to blefavimas, apsimetinėjimas esant kultūringa valdžia (juk per ją atėjo “Dalkia” iki spaustuvės).
Tas pats “Skalvijos” namas Vienuolio gatvėje nukabinėtas lentelėmis “Čia gyveno...”. Ar miesto meras norėtų, kad 2009-aisiais, kai Vilnius taps Europos kultūros sostine, būtų pakabinta dar viena: “Čia buvo kino centras “Skalvija”, kurio uždarymą vilniečiams padovanojo Vilniaus savivaldybė”?
