Nors Klaipėdos „Neptūno“ strategas toli gražu neturi tiek daug patirties kaip Rimas Kurtinaitis, tikiu, kad Dainius gali sėkmingai susitvarkyti su naujomis pareigomis. Tai, kad D. Adomaitis jau dabar yra sumanus treneris ir turi nemenką potencialą, rodo pasiekti nuostabūs rezultatai Utenos „Juventus“ ir „Neptūno“ komandose.
Klaipėdos klubo senbuvis Martynas Mažeika man sakė, kad D. Adomaitis neretai „Švyturio“ arenoje sėdi nuo ryto iki vakaro. Jis yra tikras savo darbo fanatikas. „Neptūno“ kapitonas, nors jam jau 31-eri, prisipažino, kad jis išmoko nemažai naujų dalykų vadovaujant Dainiui. Klaipėdiečių vairininkas klausia krepšininkų nuomonės apie įvairius taktikos dalykus, tačiau visada turi tvirtą nuomonę, yra reiklus, griežtas. Tiesa, neperlenkia lazdos ir įtampos komandoje nekuria.
Galima prisiminti kad ir Simo Galdiko, dabartinio „Lietkabelio“ žaidėjo, istoriją. Jis buvo priverstas palikti „Neptūną“ principingojo D. Adomaičio iniciatyva. Treneris buvo įsitikinęs, kad krepšininkas, pareiškęs norą išeiti iš ekipos, o po to persigalvojęs, negali šimtu procentų atsiduoti komandai.
Su D. Adomaičiu susipažinau prieš 27 metus, kai jis iš Šakių rajono Griškabūdžio miestelio atvyko kelti meistriškumo į Panevėžio sporto mokyklą-internatą. Tada Dainiui buvo 15 metų, o man 17. Tuomet atstovavau Panevėžio moksleivių rinktinei, teko keletą kartų su juo susidurti aikštėje. Stebėjau D. Adomaičio žaidimą. Jau tada jis išsiskyrė aukštu krepšinio intelektu. Pamaniau, kad ateityje tas „kaimietis“ gali tapti geru treneriu. Taip ir nutiko.
Ypač daug D. Adomaičiui davė puikaus taktiko Raimundo Sargūno treniruotės. Prie Dainiaus tobulėjimo, žinoma, svariai prisidėjo ir jo pirmasis treneris Valdas Alekna.
D. Adomaitis, kaip treneris, pirmiausia akcentuoja gynybą. Ne tik akcentuoja, bet moka ją gerai sustyguoti. „Neptūnui“ šiek tiek trūksta darnesio puolimo. Štai praėjusiame LKL sezone klaipėdiečiai pagal pelnytus taškus buvo tik septinti. Aišku, jų vidurkį kiek sumažino pusfinalio ir finalo serijos atitinkamai su „Lietuvos rytu“ ir „Žalgiriu“, bet komanda, turėjusi puolimo asą Danielį Ewingą, taip pat Mindaugą Girdžiūną, Donata Zavacką, galėjo pulti kiek efektyviau. Europos taurės turnyre pagal įmestus taškus klaipėdiečiai buvo 18-ti.
Rinktinėje D. Adomaičiui situacija palanki tuo, kad komadoje jau nėra nepaprastai stiprų ego turinčio krepšininko, tokio, kaip Šarūnas Jasikevičius. Buvusiam nacionalinės komandos strategui Kęstučiui Kemzūrai šiuo atveju nepasisekė. Tada Šaro geriausi laikai jau buvo praeityje, be to, Š. Jasikevičius turėdamas didžiulį žinių bagažą ir polinkį vadovauti, kartais piršo savo nuomonę vyriausiajam treneriui. K. Kemzūrai buvo sunku neatsižvelgti į senbuvio pareiškimus. Tai ne visada duodavo naudos komandai.
Kita vertus, D. Adomaičiui, tarkim, teks suvaldyti Joną Valančiūną, kuriam, atrodo, dygsta (o gal jau išdygo) ragai. Jo žvaigždžių ligos simptomus pajuto ir Jonas Kazlauskas. Per treniruotes pasitaupęs „Toronto Raptors“ vidurio puolėjas Rio de Žaneire atrodė apgailėtinai.
Rimas Kurtinaitis, dirbęs su aukščiausio lygio ir įvairiausių charakterių krepšininkais, tokius ragus moka labai greitai nulaužti. Tačiau nesu įsitikinęs, kad su šiuo treneriu rinktinė pasiektų geresnių rezultatų nei su D. Adomaičiu. Nors Kurtis nėra despotas kaip Duško Ivanovičius ar Zmago Sagadinas, bet jo pareiškimas, kad žaidėjai jo klauso tik tada, kai jis garsiai šaukia, kiek nuvylė.
Tik labai keista, kad Lietuvos krepšinio federacijos vadovų kandidatų į rinktinės trenerio postą sąraše R. Kurtinaitis buvo tik penktoje vietoje. Strategas, kuris nuo 2009-ųjų triskart iškovojo Europos taurę!
Ne mažiau keista, kad pasitraukus J. Kazlauskui pirmasis pasirinkimas buvo Š. Jasikevičius. Neabejoju, kad Šaras ateityje taps aukščiausio kalibro vairininku, bet dabar jis ką tik pradėjo vyriausiojo trenerio karjerą, o jam jau siūloma vadovauti rinktinei.
Trečias man nepriimtinas dalykas, kad dėl būsimo trenerių buvo teiraujamasi kai kurių rinktinės žaidėjų nuomonės. Sportininkai beveik visada pasirinks mažiau griežtą strategą. D. Adomaitis reiklus, principinas žmogus, bet R. Kurtinaitis griežtesnis.
Kažin ar teisinga, kai tik LKF galvos, tarp kurių ir buvęs plaukikas Mindaugas Špokas, iš viršaus nuleidžia vykdomajam komitetui balsuoti už vieną pagrindinį savo pretendentą. Juk neįsivaizduojama, kad dauguma vykdomojo komiteto narių mestų iššūkį Arvydui Saboniui ir atmestų jo pasiūlytą kandidatą.
Kaip ten bebūtų, sprendimas jau priimtas, todėl dabar reikia tik palinkėti sėkmės D. Adomaičiui. Kaip sako pats Dainius, jis turi „storą odą“. Tai velniškai svarbu diriguojant rinktinei.
