Lietuvos garbę Rio de Žaneiro olimpiadoje maratono distancijoje gynusi „Kauno maratono klubo“ narė Vaida Žūsinaitė savaitė po varžybų jau bėgiojo kitame žemės pusrutulyje. Tolimosios Azijos šalyse sportininkė tikėjosi atsigauti po sunkių varžybų ir pailsėti prieš ruošimąsi naujam sezonui, bet neišvengė ir ekstremalių pasibėgiojimų vietiniais keliais.
Su keliauti mėgstančia sportininke, šiemet jau aplankiusia Italiją, Braziliją, Vokietiją, JAV, Tailandą, Indoneziją, Malaiziją ir Braziliją, kalbėjomės apie patirtis bėgant skirtingose pasaulio šalyse ir kas jai įstrigo iš šių kelionių labiausiai.
Po olimpiados iškart vykote į kitą pasaulio kraštą. Kada suplanavote šią kelionę?
Atostogų kelionę suplanavau vos sužinojusi, kad keliausiu į olimpiadą. Iš Rio trumpam buvau grįžusi į Lietuvą ir iškart išskridau į tolimosios Azijos valstybes. Pirmiausiai skridau į Tailandą, buvau kelias dienas Bankoke.
Tada skridau į Kualalampūrą Malaizijoje, o galiausiai į Indonezijos sostinę Balį. Dar prieš olimpiadą buvau skridusi į Niujorką. Čia dalyvavau 10 km varžybose. Tad per trumpą laiką teko kelis kartus kirsti Atlanto vandenyną, pabuvoti skirtingose žemės pusrutuliuose. Vienu metu jau galvojau, kad pervertinu savo jėgas, nes tokios kelionės labai vargina. Vien laiko skirtumai sumaišo protą ir kūną. Bet Azijos stebuklai padėjo gan greit atsigauti ir pradėti mėgautis lengvu poilsiu.
Nebuvo kultūrinio šoko tolimojoje Azijoje?
Tikrai ne. Nors šiose valstybėse buvau pirmą kartą, bet egzotiškuose ir mums neįprastuose kraštuose buvau ne kartą. Teko lankytis Kinijoje, Pietų Korėjoje. Tad rytietiška kultūra, nors ir skirtinga kiekvienoje šalyje manęs jau nestebino.
Kas man labai patiko tai, kad žmonės čia paprasti ir draugiški. Su jais galima ramiai pasikalbėti, jie įdėmiai klausosi. Visgi atmintyje labiausiai išliko Tailando istorinė sostinė ir joje esančios šventyklos. Įspūdinga architektūra.
Kaip matėme iš nuotraukų, atostogų metu neapleidote ir sporto?
Sportavau, bet bėgiojau tikrai ne kiekvieną dieną. Planuodama kelionę tikėjau, kad po olimpiados daugiau maratono distancijų nebėgsiu, bet kelios dienos po jos susiviliojau mintimi lapkričio 7 dieną įveikti maratoną Kinijoje. Tad negalėjau apsileisti ir prarasti per treniruotes pasiektos formos. Nors reikėjo ir kūnui duoti pailsėti, tad nebėgau kiekvieną dieną. Tiesa, bėgiojimui ir sąlygų ne visur turėjau. Štai bėgimas Bankoke, Tailando sostinėje buvo pavojingas sveikatai. Šis miestas tiesiog nesukurtas pėstiesiems, o prie mano gyvenamos vietos jokio parko arti nebuvo. Šaligatviai mieste labai nepatogūs. Tad teko bėgioti šalia judrių gatvių, kuriuose beprotiškas automobilių ir motorolerių eismas. Galiausiai bėgdavau ir stebėdavau ne savo kūną, o kaip nesusižeisti ir saugiai parbėgti. Kur kas geriau buvo Indonezijoje. Čia gyvenau toliau nuo miesto, galėjau bėgioti kaimiškais keliukais, kur turistai retai užsuka. Pamačiau daug nuostabių ryžių laukų ir vietinės gamtos.
Bėgote viena? Ar saugu bėgioti nepažįstamoje šalyje, nepažįstamomis vietomis?
Kaip įprasta bėgiojau viena. Asmeniškai retai kada iš anksto planuoju bėgimo maršrutus kitose valstybėse. Dažniausiai bėgu kur akys veda ir atrodo saugiau. Kol kas dar nieko tokio nebuvo nutikę. Vietiniai čia buvo malonūs, pamojuodavo, pasisveikindavo. Svarbiausia pačiam neįsigąsdinti savęs ir neimti į galvą visokių gandų. Norintiems ne tik pabėgioti, bet ir tokiu būdu pažinti šalį, tikrai galima atrasti įvairių vaizdingų bėgimo maršrutų internete. Bėgant galima tikrai pamatyti nuostabių dalykų, kurie nuo pagrindinių kelių nesimato.
Daug keliaujate, tiek dėl sporto, tiek norint pailsėti. Kuri šalis Jums labiausiai patiko?
Niekada neskaičiavau kiek valstybių aplankiau dėl treniruočių, varžybų ir kiek dėl atostogų ar kitų priežasčių. Žinau, kad jų nemažai, bet, deja, dažniausiai keliaujant į varžybas atvykstu dieną prieš, sudalyvauju varžybose ir arba arba trumpam paviešiu arba keliauju namo. Dauguma kelionių greičiau yra darbinės, o ne poilsio. Tad ir tų valstybių kultūrą mažai matau. Taip buvo ir 2009 metais, kai tris mėnesius stovyklavau Amerikoje, tačiau neteko keliauti, todėl tada ši šalis didelio įspūdžio nepaliko. Šiais metais po Niujorko 10km moterų bėgimo kiek daugiau susipažinau su miestu ir jis man labai patiko.
Taip pat patiko Prancūzija, esu kelis kartus buvusi Paryžiuje. Iš egzotiškesnių šalių kaip minėjau esu buvusi Kinijoje, Pietų Korėjoje, šios šalys visada nustebina savo kultūra ir aišku neįprasta gamta. Šiais metais pirmą kartą aplankiau Italijos kalnus, kur vyko pasiruošimas olimpinėms žaidynėms. Kalnai mane labai sužavėjo, tikriausiai šiais metais jie ir paliko didžiausią įspūdį. Ką tik grįžau ir iš Sardinijos. Kiekviena aplankyta šalis yra kažkuo graži ir įdomi, tačiau ne visada pavyksta tą grožį pamatyti. Bet faktas, kad į visas šias šalis vykstu su sportiniais bateliais.
Kokie planai šaltajam sezonui ir kitai vasarai (tiek sporto, tiek kelionių)?
Lapkričio 7 dieną bėgsiu maratoną Kinijoje, tada šiek tiek atsipūsiu ir pradėsiu ruoštis kitiems metams. Tikrai nesitikėjau, kad per šiuos metus sudalyvausiu trijose maratono varžybose. Bet ir kol kas forma atrodo kur kas geresnė, nei buvo ankščiau. Klubo organizuotame „Pink Run su BENU“ bėgime Kaune pasiekiau savo 10 km asmeninį rekordą, bėgosi tikrai smagiai. Tikiuosi taip bus ir Kinijoje.
