Uostamiestyje įsikūrę musulmonai kiekvieną dieną Alachui dėkoja už suteiktą galimybę gyventi taikiame ir ramiame mieste. Vis dėlto Klaipėda į Lietuvą gyventi atvažiuojantiems šio tikėjimo žmonėms - ne pats mieliausias miestas.
Islamistų interneto tinklapio duomenimis, šiuo metu Lietuvoje gyvena 25 tūkst. musulmonų. Kiek jų yra uostamiestyje, suskaičiuoti neįmanoma. Apie islamą išpažįstančius gyventojus duomenų neturi nei Klaipėdos VPK Migracijos skyrius, nei Savivaldybė.
Tačiau klaipėdiečiai tiksliai žino, kiek mieste gyvena humanitarinį statusą gavusių čečėnų, kurie meldžiasi Alachui. Socialinės paramos centro duomenimis, šiuo metu uostamiestyje laikiną prieglobstį rado 18 čečėnų tautybės asmenų.
Centro vyr. specialistė Birutė Anfimova mano, kad kalbos, esą atvėrus duris į Europą, Lietuva taps musulmonų traukos centru, yra visiškai nepagrįstos, kaip ir gandai, kad Klaipėdoje pastebimai daugėja tamsaus gymio ir neaiškaus tikėjimo asmenų.
"Musulmonai - niekuo nesiskiriantys nuo mūsų žmonės. Jų tik religija kitokia. Jie taip pat nori gyventi ramiai, sočiai ir patogiai. Manau, jog bent jau čečėnų, Lietuvai tapus ES nare, Klaipėdoje nepadaugės. To priežastis paprasta - jų akimis, mes gyvename skurdžiai ir negalime suteikti tokių socialinių garantijų kaip ekonomiškai stabilios šalys", - sako B. Anfimova.
Pasidomėjus internetinėmis musulmonų svetainėmis, peršasi išvada, kad Lietuvos gyventojams derėtų susirūpinti ne dėl islamistų invazijos, o dėl pačių lietuvių, pasiryžusių krikščioniškąją religiją iškeisti į Koraną. Puikiai paruoštų, išsamių svetainių lankytojai apie šią religiją gali sužinoti viską - net tai, kaip tapti musulmonu ir kodėl juo reikėtų būti.
Bendrija sunyko
Lietuvoje musulmonų bendrijos įsikūrusios Vilniaus, Kauno, Visagino, Trakų ir Alytaus miestuose. Kaune pastatyta mečetė, į kurią Alacho garbintojai melstis suvažiuoja iš visos šalies. Be to, šalyje veikia neregistruotos islamiškosios sekmadieninės mokyklos, kuriose islamo istorija dėstoma ir arabų kalba.
Klaipėdoje gyvenančių musulmonų niekas nevienija. Jie nesiburia į draugijas ar bendrijas. Pastangos suvienyti islamo religiją išpažįstančius uostamiesčio musulmonus nuėjo perniek prieš keletą metų.
Nuo 1995 metų Kaune leidžiamo laikraščio "Lietuvos totoriai" vyr. redaktoriaus Galimo Sitdykovo teigimu, 2000 metais uostamiestyje veikė musulmonų bendrija, bet, mažėjant narių skaičiui, ji sunyko. Dabar į Kaune esančią mečetę atvažiuoja tik pavieniai buvę bendrijos nariai.
"Priežastys, kodėl uostamiestyje musulmonai nebeturi savo bendrijos, yra istorinės. Daugiausiai totorių dar XV amžiuje apsigyveno Vilniuje, o vėliau ir Kaune. Totoriai - vieningi, todėl šiuose miestuose jie glaudžiai bendrauja tarpusavyje. Į Klaipėdą migrantai pradėjo plūsti po Nepriklausomybės atkūrimo. Islamą išpažįsta skirtingų tautų žmonės, todėl susivienyti jiems neįmanoma", - dėstė G. Sitdykovas.
Uostamiestyje Alachą garbina turkai, čečėnai, libaniečiai ir totoriai. Šios tautos, G. Sitdykovo teigimu, jau nuo senų laikų tarpusavyje nesutaria.
Nemoka taupyti
Klaipėdos socialinės paramos centro vyr. specialistė B. Anfimova su Klaipėdoje gyvenančiais čečėnais bendrauja jau antrus metus. Iš jų sužinojusi ir tikrąsias migracijos į Lietuvą priežastis.
Čečėnų gimtinėje apie lietuvius sklinda teigiamos kalbos, esą Lietuva kovojusi dėl savo laisvės su rusais, pritarianti čečėnų siekiams ir esanti lojali pabėgėliams. Atvykę jie įsitikina kalbų pagrįstumu.
Pavyzdžiui, Klaipėdoje laikinąjį prieglobstį gavusioms šeimoms vieniems metams suteikiamas gyvenamasis būstas ir minimalios socialinės garantijos - tai įpareigoja LR įstatymai.
Tačiau už pagalbą čečėnai privalo vykdyti būtinuosius reikalavimus - išlaikyti valstybinės kalbos egzaminus, susirasti darbą ir įsitekti į duodamos pašalpos sumą.
B. Anfimova pasakoja, kad musulmonų šeimos nemoka gyventi taupiai. Per mėnesį kai kurios iš jų išnaudoja po 20 kubinių metrų vandens ir be galo daug dujų - jomis šildosi namus.
Visos kuruojamos čečėnų šeimos griežtai laikosi islamo tradicijų - kiekvieną dieną meldžiasi po kelis kartus, laikosi Ramadano, kurio metu iki vėlumos nevalgo. Dėl šios priežasties, sako p. Birutė, Ramadano dienomis su jais susišnekėti būna sudėtinga.
Kovotojai iš prigimties
Ne apie visus Alacho tarnus Socialinės paramos centro darbuotojos atsiliepia teigiamai. Kai kurie musulmonai čečėnai, tik atvykę į Klaipėdą, pradeda kovoti už savo ekonominę gerovę - reikalauja daugiau, nei priklauso, socialinių garantijų, piktinasi mažomis pašalpomis.
Didžioji dauguma atvykstančiųjų į Klaipėdą miestu nesižavi, nes dar Ruklos pabėgėlių centre sužino, kad uostamiesčio Socialinės paramos centro darbuotojos yra itin griežtos prižiūrėtojos.
Kaune ir Vilniuje atvykėliai kontroliuojami mažiau. Be to, šiuose miestuose islamą išpažįstančiųjų yra kur kas daugiau nei Klaipėdoje.
Nors Čečėnijos musulmonai temperamentingi, įžeidūs ir išdidūs, tarp jų yra tokių, su kuriais Klaipėdos Socialinės paramos centro darbuotojos nenorėtų atsisveikinti.
Moterų nemuša ir katalikų nežudo
Pabėgėlius kuruojanti Socialinės paramos centro darbuotoja Alma Kontrimaitė neteisingomis ir pramanytomis kalbomis vadina nuogąstavimus, neva musulmonai kelia pavojų taikioms krikščionių šalims ir žiauriai elgiasi su savo žmonomis.
"Apie čečėnus visokių dalykų pramanyta. Kiek tiesos yra kalbose, sunku pasakyti, tačiau mes nepastebėjome jokios agresijos katalikų atžvilgiu. Jų moterys, bent jau tose šeimose, kurios apsigyveno Klaipėdoje, nėra niekinamos. Klaipėdoje gyvenančios čečėnės dažosi plaukus ir veidų neslepia. Taikiems musulmonams nepelnytai tenka atsakyti už teroristų išpuolius", - mano A. Kontrimaitė.
Alachas darbui netrukdo
Musulmonas Abusupenas Darbyševas, į uostamiestį atvykęs iš Kaukazo, - vienas iš nedaugelio čečėnų, negailėjęs pastangų tam, kad liktų gyventi Klaipėdoje. Jis išlaikė valstybinės kalbos egzaminą ir susirado darbą.
Vyriškiui, jo žmonai ir trims vaikams parama bus teikiama dar pusantro mėnesio, vėliau Darbyševai patys privalės susirasti butą ir pragyvenimo šaltinius, nes, vadovaujantis įstatymais, socialinės garantijos jiems nebebus teikiamos.
Tačiau kitaip nei kiti čečėnai, svajojantys apsigyventi Vokietijoje ir Belgijoje, Abusupenas pasiryžęs likti uostamiestyje.
"Kada meldžiuosi Alachui, dėkoju už taikų gyvenimą. Mūsų šeimai viskas čia patinka. Žinau, jog į Lietuvą atvažiuojantys musulmonai tikisi patekti į Kauną - ten mūsų daug. Klaipėdoje sunkiau, griežčiau mus prižiūri. Rankų nežadu nuleisti, bandysime apsigyventi priemiestyje. Gal pavyks ūkininkauti - auginti avis ar ožkas. Kaukaze mes iš to pragyvenome", - svarsto Abusupenas.
Penkis kartus per dieną Abusupenas garbina Alachą. Religinės tradicijos darbui netrukdo, sako vyriškis, griežtai besilaikantis maldų grafiko, pakabinto miegamajame kambaryje ant sienos.
Lietuviai tampa musulmonais
A. Darbyševas tikina, kad baimintis musulmonų invazijos į Lietuvą ar Klaipėdą nereikia, nes jo tautiečiai svajoja apie turtingas šalis.
"Mes nesivienijame ir jūsų krašto neokupuosime", - šypsosi vyriškis.
Abusupenas sako, jog kai kurie klaipėdiečiai domisi islamu. Jam teko bendrauti ir su tokiais, kurie ruošiasi krikščioniškąjį tikėjimą iškeisti į islamą.
Faktą, kad daugumai lietuvių rūpi Korano tiesos, patvirtina ir musulmonų interneto svetainių lankytojų skaičiai. Šiose svetainėse lankosi dešimtys tūkstančių mūsų tautiečių.
Vienoje jų teigiama, kad "į Lietuvą plūstantys užsieniečiai atgaivino paskaitas apie islamą mečetėse ir mažesniuose miesteliuose. Jų dėka mūsų šalyje pradėjo plisti islamas ir dabar Alacho garbintojai gali pasidžiaugti lietuvių būriu, kurie yra priėmę islamą".
“Vakarų ekspresas” (http://www.vakaru-ekspresas.lt)
