Prisistatome: didžioji lėbautoja ir vakarėlių-neperkant-bilieto lankytoja Vaida Šaltenytė nusprendė parduoti sielą Arminui Višinskiui ir nuo šiol raportuoti apie visus svarbesnius tėvynėje vykstančius vakarėlius. Ji pradeda nuo mafijos galvų susirinkimo “Barbacan” kino bare.
Priešistorė: Vaida Šaltenytė labai ruošėsi “Godfather night” (“Krikštatėvio nakties”) vakarėliui (02.28) sostinės “Barbacan” kino bare ir net SPECIALIAI dieną prieš tai įkliuvo mafijai į nagus, kitaip tariant, akis į akį susidūrė su kriminalinio pasaulio elementais. Tiesa, ne Sicilijos, bet iš Pabradės pabėgėlių šeimos. Mafijos agentė, apsimetusi badaujančia Lietuvos ne piliete, pasibeldė į Šaltenytės duris ir paprašė duonos trupinio. Kartu su geraširdiškai įspraustais makaronais ir senais drabužėliais, mafijozė išsinešė ir TYČIA ant akių padėtą mobilųjį telefoną.
Istorija: Taip su mafijos veikla susipažinusi Šaltenytė išsiruošė kritiškai vertinti gangsterių vakarėlį kino “Barbacan” bare. Rengėjai tikino, kad tik tą šeštadienį galima buvo išvysti originalias Mario Puzo ir Francio Fordo Coppolos kūrinių interpretacijas (nežinantiems: pirmasis parašė garsųjį “Krikštatėvį”, antrasis jį ekranizavo), pasiklausyti Pietų Italijos folkloro ir geriausių MOB žanro filmų garso takelių. (Šaltenytė dar nežinojo, ką tai reiškia, bet skambėjo kietai.) Ir dar, kad tai tik pirmas vakarėlis iš trilogijos.
Kadangi dabar labai madinga rengti teminius persirengėlių vakarėlius, juos ruošiančios agentūros dygsta (beje, ir nyksta) kaip pagreitintame filme. Apie “Krikštatėvio nakties” rengėjus “Klinik” Šaltenytė išgirdo pirmą kartą. Patikrinsime.
Pirmasis įspūdis susidaro dar neįžengus pro duris. Prie “Barbacan” kino baro stovi antikvarinis 1946 metų gamybos juodas GAZ 11-73 automobilis. Sakoma, kad savo laiku juo galėdavo važinėtis tik labai aukšti rusų karininkai, o dabar jis tarnauja mafijai. “Geraširdiškai paskolintas ar išnuomotas?” - susidomėjusi Šaltenytė klausia bilietų pardavėju užsimaskavusio organizatoriaus Roberto Poškaus. “Geraširdiškai išnuomotas”, - kainos atskleisti nenori Poškus. Atvėrus duris pasitinka nespalvotuose gangsterių filmuose regėtas šurmulys, lėtai čiurlenanti romantiška itališka muzika ir tabako dūmai. Pirmoje salėje cigarus išdidžiai traukia kostiumuoti, skrybėlėti, “susilaižę” plaukus ir juodus ūsiukus nusipaišę donai. Aplink juos sukasi kelnes trumpam pamiršusios, skrybėlaitėmis su vualiais ir karoliais pasipuošusios damutės.
Jau ne pirmas kartas, kai teminiuose ir uždaruose vakarėliuose besispecializuojantis “Barbacan” sugeba į juos pritraukti taip pasiruošusią publiką. Paprastai sostinės naktinių klubų lankytojai nebūna taip linkę paklusti ant lankstinukų užrašytam įsakmiajam “dress code” (po šia formule slepiasi “privaloma” vakarėlio dalyvio apranga) ir nepuola į draugų, tėvų, senelių spintas ar Lietuvos kino studiją ieškotis derančių kostiumų. Plius du balai “Barbacanui”.
Viduje Šaltenytei net galva apsisuka nuo prabangos ir ji įsmunka į moterų tualetą. Štai kur vyksta tikrosios metamorfozės, kur paprastos merginos virsta damomis!
Besibūriuojančios panelės iš plastikinių maišelių traukia sukneles, batelius, karolius ir čia pat akyse virsta reginomis di bellezza. Tualete nėra kur apsisukti, tad Šaltenytė vėl sprunka į salę. Čia, intelektualųjį džiazą grojant kvartetui “Spagethi trio” (skaičių žaismas), minutę paskaito dono Carleone šeimos laikraštines “naujienas” ant sienos pritaisytame ekrane. Pasižvalgo, ar daug į mafijos vakarėlį žvaigždinų priėjo.
Pastebi po akiniais ir skrybėle besimaskuojantį lietuvišką japoną Fumito Tomoi, kuris šokių aikštelėje suka baltai išsidabinusią mergaičiukę. Nebe reperė Luka prisipažįsta išvakarėse “Bravo” apdovanojimuose kiek padauginusi. Hm, o iš pažiūros nepasakytum. Išdidžiai muzikos klauso “In” vokalistas Jurgis Didžiulis. Šį kartą nieko rankose nenešdamas prabėga olimpietis galiūnas “štangomanas” Ramūnas Vyšniauskas-Vyšniukas, etatinis Valdo Adamkaus, Marijono Mikutavičiaus ar ne vietoj pasitaikiusių gražių merginų kilnotojas. (Beje, “Wordas” Šaltenytės kompiuteryje jo saldųjį vardą užsispyrusiai taiso į dar saldesnį Vyniuką.)
O tada jūsų žurnalistė keliauja į antrąją salę, kurioje žmonių gerokai mažiau. Kur nebus mažiau, jei visi staliukai užbarikaduoti užrašais “rezervuota”. Apakinta projektorių šviesos pastebi palaidūnę Ugnę Degutytę, į kampą įspraudusią vakarėlio organizatorius, ir prikiša ausį paklausyti pokalbio. “Iššifruoti negaliu, - trumpai drūtai pareiškia apie MOB žanro muziką Poškus (O kodėl lankstinuke rašai, a?). - Tai gangsteriškų filmų muzika”. Dar apgailestauja, kad nespėjo prie temos pritaikyti viso interjero. Bet kitą kartą bus geriau.
Istorijos pabaiga - madų specialistės Ugnės Degutytės komentaras: "Godfather Night" - neabejotinai stilingiausias vakarėlis šiemet. 90 procentų pasipuošusių žmonių. Jauni ir gražūs. Gerai pasirengę. Daug kailio, lakinių batų, skrybėlių ir papuošalų. Prabanga ir cigarų dūmai - kas gali būti įspūdingiau? Degutytė pripažįsta - dalyvių pasiruošimas ir nuotaika buvo svarbiausias vakarėlio akcentas. Įdomiausia tai, kad prie penktojo dešimtmečio mafijos puikiai derėjo ir prabangūs sportiniai kostiumai. Nenuneigsi - jie irgi gangsteriai!
