Prasidėjo šiltų drabužių sezonas, o tai reiškia, kad vagys parduotuvėse turi daugiau kur paslėpti grobį. Ilgapirščiai prekybos centrams padaro nuostolių apie vieną procentą nuo apyvartos. Dažniausiai vagiamas alkoholis, kosmetikos priemonės, parfumerija.
Prekybininkai skaičiuoja ilgapirščių padarytus nuostolius.
Ant kaktos neparašyta
„Vagis nuo padoraus piliečio iš išvaizdos dažniausiai nesiskiria. Tiesa, nemažai vagių yra priklausomi nuo narkotikų ar alkoholio“, – sako Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato atstovė spaudai Gaila Smagriūnienė.
Į policijos įskaitą pakliūna tik tos vagystės, kurių padaromi nuostoliai viršija 1 MGL – 130 litų. Jei grobis vertas mažiau, vagišius baudžiamas ne baudžiamąja, o administracine tvarka.
Priklausomybių kamuojami žmonės dažniausiai grobia prekes per daug neskaičiuodami, nesisaugodami, nes jiems reikia pinigų šią minutę.
Profesionalūs vagišiai migruoja, kadangi apsaugos darbuotojai pažįsta iš veidų – Šiaulių ilgapirščiai vyksta į Panevėžį, o anie apsilanko Šiaulių parduotuvėse.
Policija susiduria su įvairiausiais vagimis. Pavyzdžiui, vienas iš parduotuvės išeidavo už drabužių užsikišęs dešimtis vytintų dešrų. Kartą buvo sučiuptas, o peržiūrėjus vaizdo įrašus, nustatyta, kad jis tai daro ne pirmą kartą.
Vagia ir alkani
Policijos atstovė spaudai G. Smagriūnienė primena, kad parduotuvės apsauga turi teisę sulaikyti įtariamąjį vagyste, bet negali skirti baudų, tardyti, reikalauti prekę nupirkti, susidoroti fiziškai.
„Esu girdėjusi, kad apsauga kartais viršija savo įgaliojimus. Tokios vagystės yra ir socialinis reiškinys – gal vagis neturi ko valgyti“, – svarsto G. Smagriūnienė.
Pernai per 11 mėnesių Šiaulių mieste užfiksuotos 103 vagystės iš parduotuvių. Šiemet tokių suskaičiuota 64. Sumažėjo 38 procentais. Šalyje šis rodiklis sumažėjo 14 procentų.
G. Smagriūnienės teigimu, tokie skaičiai dar nereiškia, kad vagysčių sumažėjo iš tiesų. Gali būti, kad apsauga rečiau kreipiasi į pareigūnus arba dauguma vagių išmoko skaičiuoti iki 130 litų.
Sulaikoma daugiau negu pakliūva į policiją
Darius Ryliškis, prekybos tinklo „Norfa“ atstovas ryšiams su visuomene, sako, kad vagystės iš prekybos vietų nuostoliai sudaro beveik vieną procentą nuo visos apyvartos.
Prasidėjus ekonominei krizei vagysčių padaugėjo. Šiek tiek jų padaugėja šaltuoju metų laiku, kai žmonės dėvi daugiau drabužių – yra kur paslėpti grobį.
„Buvome priversti stiprinti apsaugos priemones. Ne tik technines galimybes, bet ir priimti daugiau darbuotojų. stipriname apsaugą ir sandėliuose. Pasitaiko vidinių vagysčių, kai grobstytojais tampa patys darbuotojai“, – teigia D. Ryliškis.
Vien „Norfos“ apsauga šalyje per mėnesį sulaiko per 130 vagišių. Tik nedidelė dalis turi reikalų su policija. Dažniausiai vagys grąžina prekes arba jas nuperka.
Vagiamos paklausios prekės
Vagys mėgsta paslėpti drabužiuose nedidelius, bet brangesnius daiktus: alkoholio butelius, parfumerijos gaminius, kūno priežiūros priemones. Vagiama dažniausiai tam, kad būtų galima juos parduoti.
D. Ryliškis sako, kad yra vagių, kurie veikia grupėmis, organizuotai. Jie seka apsaugininkus ir kameras. Stengiasi užstoti patį vagystės veiksmą nuo kamerų.
Prekybos centro „Maxima“ atstovė ryšiams su visuomene Olga Malaškevičienė akcentavo, kad vagysčių kasmet mažėja, nes daug dėmesio skiriama apsaugai tobulinti.
Kai kurioms vagystėms kelias užkertamas nelabai brangiais būdais. Pavyzdžiui, virš kasų esantys stovai cigarečių pakeliams buvo pakeisti tokiais, kad pakelius pirkėjo prašymu paduoda pati pardavėja. Cigarečių vagysčių gerokai sumažėjo.
Atstovė prisimena ir labai įžūliai besielgiančių vagių. Visai neseniai keli jaunuoliai pro kasą pravežė alkoholio už 1400 litų. Bėgo iki automobilio ir bandė pasprukti, bet buvo pagauti.
Savitarna – patogu, bet rizikinga
Rūta Pulokaitė, saugos tarnybos „Grifs AG“ rinkodaros specialistė teigia, kad vagystės iš prekybos centrų tokios dažnos, jog visos apsaugos priemonės pasiteisina.
„Vagys – jų buvo ir bus. Nesvarbu, koks jų amžius, lytis ar socialinis sluoksnis. Tiesa, gaujomis vagia dažniausiai jaunuoliai iki 25 metų“, – sako R. Pulokaitė.
Specialistė teigia, jei vagis neprofesionalus, jis sunkiai sugeba paslėpti savo kėslus. Apsimesdamas nerūpestingu, jis akivaizdžiai per daug dairosi. Dažnai net nepasiima krepšelio prekėms.
Pardavėjų gudrybės
Dažnai pasitaiko, kad vagišius, paprašęs apžiūrėti naujo modelio telefoną, deda į kojas. Laimingai pasprukęs, raunasi plaukus – pavogė telefono muliažą.
Savitarnos vaistinėse brangesni produktai būna išimti iš dėžučių. Lentynos išrikiuotos taip, kad pardavėjos nuolat matytų pirkėjus. Palubyje iškabinti sferiniai veidrodžiai ir kameros.
Parfumerijos ir kosmetikos parduotuvėse klientai dažnai būna lydimi konsultantų, kurie vienu metu atlieka du darbus – stengiasi padėti ir stebi, ar kokia prekė „neįkrenta“ pirkėjui į kišenę.
Saugos tarnybos specialistės R. Pulokaitės nuomone, jei parduotuvė nedidelė, gal savitarnos net nereikia. Jeigu patalpų durys veda tiesiai į lauką, gal neverta statyti magnetinėms juostelėms jautrių vartų. Vis tiek vagis pabėgs.
Specialistė sako, kad daug veiksmingų metodų nieko nekainuoja. Pavyzdžiui, viena degalinė parašė skelbimą: „Rakto nuo seifo šiose patalpose nėra, o seifas įbetonuotas“.
Alvydas JANUŠEVIČIUS
