Jau kurį laiką gyvenamųjų patalpų apiplėšimais užsiimantys vagišiai keičia darbo metodus, be to, jie vis labiau persiorientuoja nuo butų prie individualių gyvenamųjų namų, pastebi policijos atstovas Sigitas Šeimis. Jo teigimu, signalizacijos nėra šimtaprocentinė apsauga nuo nusikaltimų, tačiau gali labai sumažinti nusikaltimo žalą. Tuo metu šarvuotų durų veiksmingumas, anot specialistų, priklauso nuo jų saugumo klasės.
„Vilniaus miesto pakraščiuose dygsta individualių gyvenamųjų namų kvartalai, o juose daugėja įsirengiančių apsaugos sistemas bei saugos firmų paslaugomis besinaudojančių klientų. Butuose signalizacijų taip pat įrengiama nemažai. Žinoma, nuo nusikaltimų tai neapsaugo visiškai, bet gali labai sumažinti nusikaltimo žalą: kai suveikia signalizacija, nusikaltėliui lieka labai nedaug laiko prigrobti turto“, – kalba Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Nusikaltimų nuosavybei tyrimo skyriaus viršininkas S. Šeimis.
Keičiasi plėšikų taktika
Pasak S. Šeimio, jau keletą metų populiariausias įsilaužimo į būstą būdas – plastikinio lango ar durų rėmo išspaudimas arba išlaužimas. Šis būdas pakeitė įprastus spynos ar cilindrinės spynų šerdelės, durų staktos išlaužimo arba tinkamo rakto parinkimo metodus.
Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato atstovo teigimu, pirmas ir antras daugiabučio namo aukštai yra didžiausios rizikos zona, tačiau tenka fiksuoti ir įsibrovimus į butus, esančius trečiame namo aukšte. Todėl pirmo ir antro namo aukštų gyventojai bei individualių gyvenamųjų namų savininkai turėtų pasirūpinti papildoma apsauga, sutvirtinimais, jei jų namuose yra įrengtos plastikinės balkono durys, langai.
„Daugiausiai vagysčių iš gyvenamųjų patalpų miegamuosiuose Vilniaus rajonuose fiksuojame vasarą, nes tuomet žmonės dažnai būna išvykę poilsiauti. Tačiau galima pastebėti gana aiškią tendenciją, kad nusikaltėliai vis labiau persiorientuoja nuo butų prie individualių gyvenamųjų namų vagysčių. Todėl Vilniaus apylinkėse tokio pobūdžio nusikaltimų yra fiksuojama daugiausiai“, – pažymi S. Šeimis.
Informatikos ir ryšių departamento Nusikalstamų veikų žinybinio registro duomenų žemėlapis rodo, kad 2013 metais daugiausiai vagysčių iš gyvenamųjų patalpų buvo fiksuojama Naujininkų, Naujamiesčio, Žirmūnų rajonuose, tokio pobūdžio nusikalstamumu itin pasižymėjo Kalvarijų gatvė.
Kaune daugiausiai vagysčių iš gyvenamųjų namų buvo įvykdyta Gričiupio, Žaliakalnio, Vilijampolės, Žemųjų Šančių rajonuose.
Ar už šarvuotų durų esame saugūs?
Paklaustas, ar už šarvuotų durų mūsų būstas yra saugus, S. Šeimis sako, kad jei šarvuotose duryse įrengta primityvesnė, senesnio modelio spyna, tai jos yra įveikiamos labai paprastai, todėl šarvuotose duryse turi būti įrengtos patikimos spynos bei plokštelės, saugančios spyną nuo pragręžimų.
Savo ruožtu šarvuotas duris gaminančios ir jomis prekiaujančios UAB „Plieninis skydas“ komercijos direktorius Markas Vyšniauskas pažymi, kad šarvuotų durų veiksmingumas priklauso nuo jų saugumo klasės. Jos yra gaminamos taip, kad kuo sunkiau įveikiama būtų ne tik durų spyna, tačiau ir kiti taškai.
„Pagal saugumo reikalavimus skirtingos klasės šarvuotos durys turi atlaikyti nuo 10 minučių iki valandos trukmės mėginimus įsilaužti. Per kažkurį laiką visada įmanoma įveikti tokias duris, bet žinote, per tam tikrą laiką ir namus nugriauna“, – sako M. Vyšniauskas.
Pašnekovas siūlo pasvarstyti, kaip atrodytų situacija, jei būtų bandoma įveikti duris, kurios specialaus jų saugumo bandymo metu buvo įveiktos per valandą: „Jei valandą laiko su visais laužtuvais, pjūklais ir kitais instrumentais bus darbuojamasi prie kaimyno durų, negi niekas nepastebės? Be to, per tą laiką turėtų suveikti signalizacija, jei ji yra įrengta.“
Kada suskumbama naudotis saugos tarnybų paslaugomis
UAB „Apsaugos komanda“ generalinis direktorius Algis Iljeitis pastebi, kad saugos tarnybų paslaugų rinką 2008 metų ekonominė krizė buvo stipriai supurčiusi, tačiau atsigaunant ekonomikai bei 2012 metais panaikinus apsaugos policiją, atsigavo ir saugos firmų rinka. Didėjančiai paklausai reikšmės turi ir atsigaunantis statybos sektorius.
A. Ilječio manymu, maždaug 90-yje proc. naujai įrengiamų namų arba kotedžų įrengiama ir apsaugos sistema, tačiau ne visos sistemos yra prijungiamos prie centrinio apsaugos pulto saugos įmonėje. Tai, pašnekovo skaičiavimais, padaro apie 70–80 proc. individualių gyvenamųjų namų ar kotedžų savininkų.
„Daugiabučiuose tendencijos šiek tiek kitokios. Daugelis, be abejo, įrenginėja signalizacijos sistemas, bet saugos įmonių paslaugomis naudojasi tik kokia 30 proc. Likusioji dalis signalizacijos sistemų, įrengtų butuose, veikia tik vietiniu režimu – įsilaužimo atveju suveikia garso signalizacija“, – kalba A. Iljetis.
Apsaugos įmonės Kaune „Jungtis“ atstovės teigimu, būtent fiziniai asmenys, o ne įmonės yra pagrindiniai šios saugos firmos klientai. Ypač tie, kurie naujai statosi ar įsirenginėja savo būstą.
„Ne visi signalizacijos sistemas jungia prie saugos įmonės centrinio pulto, tačiau Kaune šia paslauga naudojasi daugybė žmonių. Naujų klientų antplūdis ypač juntamas tada, kai padaugėja naujų būstų statybų. Kartais saugos tarnybos paslaugų pasirinkimą nulemia tai, kad kokiame nors rajone įvyksta būsto apiplėšimas“, – sako pašnekovė.
Tuo metu UAB „Ekskomisarų biuras“ viceprezidentas Arvidas Januška nepastebi nei jų firmos paslaugų paklausos padidėjimo, nei sumažėjimo. Jo teigimu, individualių namų ir butų apsaugos poreikis yra nusistovėjęs ir tikrai nemažas.
Savo ruožtu A. Iljetis pabrėžia, kad pastaruoju metu daugelis klientų renkasi ne tik klasikinę apsaugos sistemą, tačiau ją derina ir su vaizdo stebėjimo sistemomis. Šių perduodamas vaizdas tiek klientų, tiek apsaugos įmonės gali būti stebimas internetu. Dėl tokios galimybės situaciją saugomame objekte įvertinti tampa lengviau, o plėšikus gali tapti lengviau pričiupti.
