Nors tėvai nuo vaikystės moko, kad vogti negražu, tikriausiai dažnas lietuvis galėtų papasakoti bent po istoriją, kaip jis ar jo draugai jaunystėje kvailiodami yra nugvelbę vieną kitą daiktą iš kavinių ar restoranų. Kalbinti „vagiliautojai“ tikina, kad dėl to sąžinė jų negraužia, nes tai tėra nekalti jaunystės kvailiojimai.
Kavinių atstovai laikosi kitokios nuomonės – vagystė yra vagystė, o už svetimą daiktą turi susimokėti. Kita vertus, pasitaiko ir nuolaidžiau mąstančiųjų – kaip suvenyrą pasiėmęs kavinės daiktą, tariamas vagis gali grįžti atgal ir išpirkti kaltę daugiau išleisdamas kavinės vaišėms.
Netikėti radiniai ir dovanėlės
Kalbinta vilnietė Justina juokėsi prisiminusi, kad pirmasis bokalas jos namuose iš tiesų buvo vogtas.
„Pamenu, kaip pirmame kurse vakarojome vienoje Vilniaus kavinių ir kažkas iš draugų man į rankinę įmetė bokalą alui. Tik grįžusi namo iš ryto jį pamačiau“, - seną jaunystės istoriją prisiminė mergina. Pasiteiravus, ar nekilo mintis ryte nešti draugų pavogtą bokalą atgal į kavinę, mergina purtė galvą: „Sąžinė dėl tokio radinio manęs tikrai negraužė“.
Panašią istoriją mena ir kaunietis Motiejus. Jis tikino pats niekada nevagiliavęs iš kavinių, tačiau svetimų gėrybių jam yra parnešę draugai.
„Kadangi draugai skundėsi, kad savo bute neturiu jiems bokalų ir peleninės, tai galiausiai iš „Čili kaimo“ atnešė du bokalus ir peleninę“.
Anot pašnekovo, vieną bokalą jis iki šiol naudoja, kitas, deja, sudužo. „Buvo išgėrę“, - priežastį, kodėl draugai taip pasielgę paprastai įvardijo Motiejus.
Vilnietis Arnoldas iš pradžių purtė galvą – jokių daiktų iš barų jam nušvilpti netekę. Kurį laiką pagalvojęs vis dėlto prisiminė: „Rusijoje bare draugas į rankinę įsidėjo stikliuką, kuris man labai patiko. Jų ten ant stalo buvo labai daug, tai nebuvo gaila“, - juokėsi jaunas vyras. Kodėl kilo tokia pagunda, pašnekovas aiškino paprastai – stikliukas buvo labai gražus, todėl tiesiog norėjosi jį parsivežti namo į Lietuvą.
Vagis moko sugėdindami
Senamiesčio baro „Būsi trečias“ savininkas Kristupas Dacius skaičiavo, kad kas savaitę iš baro į nuostolius nurašomi apie 10 bokalų (įskaičiuojami klientų išsinešti ir netyčia sudužę).
„Anksčiau buvo dar daugiau, kone dvigubai. Vidutiniškai per mėnesį išeina apie 40“, - sakė jis, tačiau čia pat pastebėjo, kad vis dėlto didžioji dalis jų (nuo 50 iki 75 proc.) dažniau nurašomi kaip duženos.
„Būna įdomių istorijų, kai ateini pas naujus draugus į namus ir žiūri, kad pas juos lentynoje stovi „Būsi trečias“ bokalas. Klausi: „Iš kur?“. Sako: „Ai, čia prieš porą metų per Naujus parsinešėm“,- juokėsi vyras.
Gal dėl tokių nutikimų baro savininkas linkęs į vagiliaujančius klientus irgi žiūrėti nepiktai.
„Kadangi pas mus yra daug vietos, dažniausiai daiktus deda į kuprines po stalais. Kai stalai būna nukrauti bokalais, nesuskaičiuosi. Yra tekę vieną vytis Totorių gatve, - prisiminė pašnekovas. –Buvo įsidėjęs į striukės kišenes ir į rankoves po vieną bokalą, iš viso keturis. Kokių 15 minučių su jais šnekėjausi ir aiškinausi. Susiderėjau, kad tik vieną bokalą pasiimtų“.
Jeigu vagiliaujantys klientai nėra konfliktiški, K. Daciaus teigimu, policija beveik niekada nekviečiama.
„Dažniausiai pasistengi žmogų sugėdinti ir policijos nekvieti. Nes tai yra ir laiko švaistymas, ir policininkų gaišinimas. Jie nieko nepadarytų, nes sumos nedidelės. Žinome, kad policininkai tokių dalykų nemėgsta, tai mes ir nekviečiame jų be reikalo. Jei dažnai kviesi be reikalo, tai paskui labai retai reaguos į tave“, - aiškino baro savininkas.
Anot jo, kai vagis pagaunamas už rankos, dažnai pavyksta atgauti daiktus, tačiau dalį pasisavinto inventoriaus tenka nurašyti ir į nuostolius.
Vagia nuo bokalų iki stalų
Klausiamas, kokie kavinės daiktai – patraukliausias grobis vagišiams, K. Dacius iškart atsakė, kad tai bokalai alui.
„Anksčiau ant bokalų dėdavome savo baro logotipą. Krizės metu nusprendėme šiek tiek pataupyti ir ant vienos partijos bokalų, kuriuos atsivežėme, nedėti logotipų. Iškart labai greitai sumažėjo bokalų dingimas. Žmonės anksčiau labai dažnai bokalus kaip siuvenyrus išsinešdavo. Kolekcininkui tai yra vertybė“, - sakė K. Dacius.
Kolekcininkai nesidrovi bokalų bare ir įsigyti. „Mes juos parduodavome už savikainą – 15 litų,- skaičiavo pašnekovas. – Dabar su logotipais jau nebeturime“.
„Vieną kartą bandė išsinešti suolą, - linksmą istoriją prisiminė pašnekovas. – Žinau, kad tarp studentų būna lažybos, kas didesnį daiktą parsineš“.
Vyras neslėpė, kad didžiausi nuostoliai dėl smulkių vagišių baruose būna rugsėjo mėnesį. Kai atvažiuoja studentai, jiems reikia susirinkti servizų komplektą, stalo įrankių, bokalų.
„Dažniausiai rudenį visos kavinės sudeda visus kokius turi prastesnius indus, nes vis tiek žino, kad pusę jų išvogs, na jei ne pusę, tai didžiąją dalį“, - pasakojo K. Dacius. Jis tikino, kad ruduo pats darbmetis ir indų kavinėms tiekėjams, nes tuomet jie gauna didžiausius užsakymus iš kavinių savininkų.
Paprašytas bendrais bruožais nupiešti vagiliautojo portretą, vyras teigė, kad dažniausia tai – jaunas studentas, kuris vagia nepiktybiškai.
„Dažniausiai išgeria ir paima azartas, nori pasirodyti. Į tokius, kurie išsineša bokalą, šakutę ar peilį, per daug piktai nežiūri, nors aišku stengiesi sugėdinti. Tikri vagys nevagia bokalų, nes iš jų neužsidirbsi. O čia jaunimas - kiekvienas kvailas buvome ir tą žinome. Pats buvau jaunas ir buvau peleninių išnešęs, ir brolis mano buvo kažkam bokalų padėjęs išnešti“.
Pašnekovas sutiko, kad bet kokia vagystė nėra geras dalykas, stengiamasi, kad jų būtų kuo mažiau, tačiau dažnai darbe tenka vadovautis tokia filosofija, kad kartą pamokęs vagį, gal bent atgrasysi jį nuo rimtesnių vagysčių.
„Būna, sutinki draugą, papasakoji, kad esi išsinešęs „Būsi trečias“ bokalą, turi gerų prisiminimų. Po to gal suaugęs jis ateis ir dešimteriopai grąžins tuos pinigus“, - svarstė Senamiesčio baro savininkas.
Dažniau nesumoka sąskaitų nei pavogia šakučių
„Vičiūnų restoranų grupės“, kuriai priklauso picerijų tinklai „Charlie pizza“ ir blyninės „La Crepe“, direktorius Gediminas Balnis teigė, kad daugiau pasitaiko tokių klientų, kurie vengia apmokėti sąskaitas nei tų, kurie domisi smulkiu kavinių turtu.
„Neseniai buvo toks atvejis, kad viename restorane klientai piktybiškai norėjo išeiti neapmokėję sąskaitos ir po kelių dienų į kitą mūsų restoraną vėl atėjo tie patys žmonės. Kadangi pas mus jau buvo iškabintos tų žmonių nuotraukos, nemalonumų pavyko išvengti“, - vieną istorijų prisiminė pašnekovas. Jis pasakojo, kad pasitaiko ir smulkių daiktų vagysčių, tačiau jos dažnesnės savitarnos maitinimo įstaigose.
„Ypatingai šita problema aktuali savitarnos kavinėse. Mes tokių restoranų beveik nebeturime, tai mums mažiau aktualu. O savitarnoje vagliautojams labai lengva, nieks neprižiūri, pats apsitarnauji ir vos neišeini su visu padėklu“, - svarstė pašnekovas.
Kokius nuostolius maitinimo įstaigos patiria dėl smulkių vagiliautojų, anot pašnekovo, pasakyti sunku.
„Tokią statistiką mes vedame, tačiau labai yra sunku atskirti, kur sudužo, kur išsinešė “, - sakė G. Balnis.
Jo teigimu, vagiliauja kavinių lankytojai dėl įvairių priežasčių – vieni tai daro iš neturėjimo ką veikti, kiti galbūt serga kleptomanija (vagiliavimo liga). Vis dėlto pašnekovas teigė, kad jų restoranų tinkluose vagiančių kavinės inventorių mažiau nei neapmokančių sąskaitų.
„Pagaunami dažniausiai tie, kurie neapmoka sąskaitų. Čia yra didesnė blogybė. Kad pavogtų peilį ar šakutę, yra retesnis atvejis“, - pripažino pašnekovas.
Jis svarstė, kad lietuviams dar dažnai trūksta paprasčiausios elgesio kultūros, netolerancijos vagiantiems. Būna žmonių, kurie sėdi, mato, kad kažkas kraunasi stalo įrankius ir tyli. Tokių, kurie pamatę vagiliautojus iškart kreiptųsi į kavinės personalą, pašnekovo teigimu, pasitaiko retai.
