Vis pasigirsta nuogąstavimų, kad latvių ir estų kantrybė gali trūkti, nes Lietuva vilkina Visagino atominės elektrinės (VAE) projekto įgyvendinimo eigą.
Peržiūrės strategiją
Susitikę Lietuvos ir Latvijos premjerai nemažai kalbėjo apie VAE projektą. Mūsų šalies ministras pirmininkas Algirdas Butkevičius kaimynų premjerui Valdžiui Dombrovskiui pažadėjo peržiūrėti Nacionalinę energetikos nepriklausomybės strategiją ir kruopščiai išanalizavęs VAE projektą iki gegužės pabaigos parengti ekonomiškai optimalią, labiausiai vartotojų interesus atitinkančią studiją.
Tiesa, dar gruodį V. Dombrovskis teigė, kad neapibrėžtumas dėl VAE projekto mažina Latvijos galimybes jame dalyvauti.
Latviai įdėmiai stebi
Šalies kaimynės politologas Veiko Spolitis savaitraščiui „Balsas.lt savaitei“ nupasakojo, kaip VAE projekto vykdymo eigą įsivaizduoja Latvijos visuomenė ir politikai. Pašnekovas teigė, kad jų politikai įdėmiai stebėjo rinkimų Lietuvoje eigą, o šiuo metu visi seka žinutes, kurias siunčia A. Butkevičiaus Vyriausybė.
„Mes matome, kad A. Butkevičius nori su mumis bendro projekto, todėl įdėmiai jo klausomės“, – tikino jis.
Politologas teigė, kad latviai sutinka, jog nuo Lietuvos labiausiai priklauso, ar bus plėtojamas bendras trijų Baltijos šalių projektas. „Lietuvos valstybė turi atlikti pagrindinį vaidmenį, o tada mes jau galvosime, ką galime padaryti“, – sakė jis.
Paklaustas, ar viešai diskutuojama, kodėl vilkinamas VAE projektas, V. Spolitis teigė, kad rudenį buvo aktyviai aptarinėjamas referendumo klausimas, Latvijos žaliųjų partija pateikė griežtų argumentų „prieš“ VAE projektą bei teiginių, kodėl latviai turėtų investuoti į žaliąją energetiką. Žalieji tikino, kad Latvija turi daugybę resursų ir gali užsitikrinti energetinę nepriklausomybę. Pasak politologo, vyrauja ir nuomonė, kad atominė elektrinė Lietuvoje užtikrintų saugumą bei politinę nepriklausomybę.
„Reikia atkreipti dėmesį, kad dabar niekas nieko realiai apie atominę elektrinę nekalba, delsiama. Vyriausybėje niekas nedrįsta apie ją kalbėti, nes visuomenė šiuo klausimu yra susiskaldžiusi“, – pabrėžė Latvijos specialistas.
Latvijoje dominuoja nuomonė, kad sprendžiant šį trijų Baltijos šalių saugumo klausimą Lietuva turi tarti lemiamą žodį. V. Spolitis akcentavo, kad priešingu atveju energijai gauti Latvija galėtų panaudoti miškininkystės resursus, be to, Rygoje yra šilumos jėgainė. Galiausiai nepriklausomybę gali užtikrinti įsitraukimas į Šiaurės šalių elektros prekybos biržą, kuri sujungtų visas Baltijos jūros šalis. „Jei Lietuva nesiims projekto, mes žengsime kitu keliu“, – teigė jis.
Galima projekto mirtis
Svarstydamas, kas būtų, jei Lietuva artimiausiu metu nepateiktų savo pozicijos dėl VAE statybų, politologas tikino: „Projektas mirtų.“
„Akivaizdu, kad tai politinis ir saugumo klausimas. Negalima laukti iki paskutinės akimirkos. Diplomatinės derybos tarp Vilniaus, Rygos ir Talino neapsiribos susiskambinimu paskutinę naktį. Paskutinę akimirką nebus priimtas skubotas sprendimas. Didžiausia atsakomybė dabar yra Lietuvos rankose: jei ji imsis iniciatyvos, projektas bus plėtojamas toliau“, – reziumavo V. Spolitis.
Politinės valios galia
Ekonomistas Eugenijus Maldeikis teigė, kad visi nesklandumai kyla dėl politinės valios. „Visi skaičiai yra, visos studijos parengtos. Daug kartų skaičiuota ir perskaičiuota. Per du mėnesius nieko nauja neatsirado, jokių naujų veiksnių, kurie iš esmės keistų bazinį projekto modelį. Po dviejų mėnesių bus tas pats, jei nebus nuspręsta ką nors koreguoti iš esmės“, – svarstė jis.
E. Maldeikio manymu, naujai į valdžią atėjusiems žmonėms dar nebuvo laiko pasitarti dėl projekto, nes buvo formuojama Vyriausybė. „Sudaryta komanda, ji turi priimti sprendimą. Galbūt ši Vyriausybė sugalvos kitą variantą“, – spėjo jis.
Kaltų paieškos
Paklaustas, kas būtų kaltas, jei latviai ir estai pasitrauktų iš projekto, E. Maldeikis nurodė dvi esmines praėjusios Vyriausybės klaidas. Jo manymu, investuotojas buvo suviliotas ir su juo buvo pradėta dirbti dar negavus tautos pritarimo.
„Kas trukdė surengti principinį referendumą, gauti tautos mandatą, o tada ramiai kalbėti su investuotojais? Iš pradžių avansu prisižadėjo, ko nėra, o tada atsidūrė kvailoje padėtyje. Ir prieš investuotojus nekaip pasirodė, ir Vyriausybės reputacijai tai nepadėjo“, – tikino jis. Taip pat ekonomistas iškėlė klausimą, kodėl nebuvo svarstomas sudėtingesnis variantas – statyti regioninę elektrinę, pakviesti bendradarbiauti baltarusius ir rusus, kad pas juos neatsirastų elektrinių. „Tas variantas nebuvo nagrinėtas. Iškart buvo nuspręsta, kad bendradarbiaus Baltijos šalys ir lenkai, tačiau tada kilo įvairių komplikacijų“, – teigė ekonomistas.
Pasak E. Maldeikio, vertėtų svarstyti, ne kas kaltas, o kam tenka atsakomybė už tam tikrus sprendimus. „Dabar kamuolys mūsų pusėje, latviai ir estai laukia. Susiklosčiusią padėtį turi išnarplioti šita Vyriausybė, žmonės, kurie taip pat turės prisiimti atsakomybę už savo sprendimus“, – reziumavo jis.
