Lietuvos policija neefektyviai naudoja jai skiriamas lėšas ir užuot pertvarkiusi sistemą iš esmės, gautus pinigus leidžia lankstinukams, ženkliukams ir algų didinimui, skelbia vadybos ekspertai.
Išnagrinėjus 2007 metais policijos plėtros programai vykdyti skirtų lėšų panaudojimą paaiškėjo, jog šiais pinigais finansuojamos ne pertvarkos, o esamos išlaidos, pranešė nevyriausybinė organizacija „Naujosios viešosios vadybos institutas“.
Ekspertu vertinimu, strateginę reikšmę turėjusios išlaidos pernai sudarė 4,63 proc. visų išlaidų. Beveik 21 proc. pripažintos abejotinos reikšmės išlaidomis, o 74,4 proc. – strategiškai nereikšmingomis.
„Susidaro įspūdis, jog pertvarkos programa buvo sugalvota tam, kad policija gautų papildomų lėšų esamoms funkcijoms finansuoti. Programos lėšomis finansuojamas etatų kūrimas, programų vykdymas ir brošiūrų gamyba, kas iš esmės galėtų ir turėtų būti finansuojama iš bendrojo policijos biudžeto. Tuo metu strateginės reikšmės išlaidų dalis skurdi – vos penki procentai“, – pranešime cituojamas instituto direktorius Chorstas Klausas.
Pagal priemonę „Sukurti ir įdiegti policijos personalo poreikio planavimo, jo mokymo ir vertinimo sistemas, pertvarkyti kvalifikacijos tobulinimo ir perkvalifikavimo sistemas“ apie 75 proc. išlaidų buvo skirta mokymams, etatams kurti, kas paprastai finansuojama bendrojo biudžeto lėšomis. Tuo metu priemonei tiesiogiai vykdyti skirti 25 proc. lėšų.
Pertvarkai skirti pinigai paprastai panaudojami įvairiems konkursams organizuoti, reklaminiams lankstinukams bei ženkliukams gaminti. Tai, anot ekspertų, nėra strategiškai reikšminga ir negali būti pavadinta išlaidomis sistemos plėtrai.
Policijos plėtros programos buvo finansuojamos ir įvairios į išorę orientuotos programos, kurios, ekspertų teigimu, taip pat neturi reikšmės sistemai plėtrai, pavyzdžiui, daugiau kaip milijonas litų buvo atseikėta programai prieš terorizmą.
Kai kurios priemonės, instituto atstovų tvirtinimu, „maskuoja etatų ar atlyginimų didinimą“. 22 mln. litų pagal priemonę „Pradėti įgyvendinti Policijos finansinių išteklių valdymo programą“ buvo skirti pareigūnų darbo užmokesčiui didinti.
„Abejotinas ir siekis statyti vidaus reikalų sistemos kolegiją, kam yra numatyta beveik 60 mln. litų. Lietuva turi gerą švietimo infrastruktūrą, tad policija pareigūnų mokymo paslaugas galėtų tiesiog pirkti iš geriau mokymo procesus valdančių mokymo įstaigų“, – rašoma vadybos ekspertų pranešime.
Naujosios viešosios vadybos instituto vadovo teigimu, „kuriant pertvarkų ar plėtros programas, lėšos turi būti skiriamos strateginiams pakeitimams, kurie veiktų pačią sistemą, darytų ją lankstesnę, efektyvesnę, skaidresnę“.
Institutas siūlo stabdyti lėšų skyrimą policijos pertvarkų programai, atlikti valstybinį auditą, išbraukti iš programos strateginės reikšmės neturinčias lėšas, o pertvarkų planą atiduoti tobulinti profesionaliems vadybininkams.
Prieš daugiau nei metus – pernai birželį Vyriausybė patvirtino Vidaus reikalų ministerijos parengtą Lietuvos policijos sistemos plėtros programos įgyvendinimo priemonių planą, pagal kurį iki 2011 metų policijos sistemos poreikiams papildomai buvo ruošiamasi skirti daugiau nei pusę milijardo - 563 mln. litų.
Plane numatyta gerinti policijos pareigūnų darbo ir asmenų priėmimo policijos įstaigose sąlygas, įgyvendinti policijos įstaigų vadovų rotacijos programą, atsisakyti policijai nebūdingų funkcijų, patvirtinti Policijos finansinių išteklių valdymo programą, įdiegti personalo poreikių planavimo ir mokymo vertinimo sistemas, pertvarkyti kvalifikacijos tobulinimo ir perkvalifikavimo sistemą, sukurti metodiką, policijos pareigūnų skaičiui reguliuoti, įtraukti visuomenę bei savivaldybes į prevencinių programų įgyvendinimą ir panašiai.
Kai kurie iš šių uždavinių baigti įgyvendinti ar vykdomi šiuo metu.
Šiemet spalį pradėta administracinė policijos reforma, kuria keičiama policijos organizacinė struktūra. Šalyje liko dešimtyje apskričių veikiančių dešimt vyriausiųjų policijos komisariatų, o teritorinės policijos įstaigos tapo struktūriniais apskričių policijos komisariatų padaliniais.
Pakeitimais taip pat diegiama vidaus reikalų sistemos vadovaujančių pareigūnų rotacijos sistemą.
