Tai galima vadinti maksimalaus atlyginimo nustatymu. JAV prezidentas Barackas Obama pasiryžęs taikyti darbo užmokesčio viršutinę ribą vadovams, kurių firmos gauna vyriausybės finansinę paramą.
„Jei tave gelbsti mokesčių mokėtojai, privalai prisiimti tam tikrą atsakomybę gyventi kukliau“, - pareiškė B.Obama prieš paskelbdamas kompanijų vadovų užmokesčio nustatymo ilgalaikes reformas. Tai dramatiškas įsikišimas į korporacijų valdymą siaučiant finansų krizei.
Bankų ir kompanijų vadovai, kurie ketina pasinaudoti vyriausybės lėšomis, kad stabilizuotų savo verslą, negalės uždirbti daugiau kaip 500 tūkst. dolerių (1,34 mln. litų) per metus. Beje, tai yra daugiau nei uždirba JAV prezidentas - jo metinis atlyginimas yra 400 tūkst. dolerių.
Tačiau šie griežti limitai bus taikomi tik didelėms kompanijoms, kurios ateityje gaus išskirtinę pagalbą. Sveikiems bankams, kurie taip pat pasinaudos vyriausybės kapitalu, bus leista elgtis laisviau. Kompanijos, kurios norės mokėti savo vadovams daugiau nei pusę milijono dolerių per metus, turės kompensuoti skirtumą akcijomis, kurių nebus galima nei parduoti, nei likviduoti, kol nebus grąžinti valstybės lėšų fondai.
Kokioje planetoje jie gyvena?
Prezidentas ir Kongreso nariai svarstė įvairias galimybes, kaip apriboti vadovų uždarbius. Tą norą dar labiau paskatino paaiškėjusi šokiruojanti tiesa, kad pernai, jau ekonomikai smarkiai stringant, Volstrytas pats save apdovanojo 18 mlrd. dolerių premijomis. Pavyzdžiui, bankas „Merrill Lynch“, paprastai išmokantis premijas sausį, išdalijo jas gruodį, prieš tai, kai kompaniją perėmė "Bank of America". Demokratų senatorė Claire McCaskill piktinosi: „Žinote, ką padarė tie vyrukai? Jie išsimokėjo maždaug 3-4 mlrd. premijų gruodį, nors „Merrill Lynch“ tą ketvirtį prarado 21 mlrd. dolerių. Kokioje planetoje šie žmonės gyvena? Ką jie sau mano?“.
Amerikiečiams nebeatrodo normalu, kad vidutiniškai kompanijos vadovo atlyginimas yra 344 kartus didesnis nei paprasto darbininko. Nenormalu ir tai, kad Johnas Thainas, buvęs „Merrill Lynch“ vadovas, išleido 1,2 mln. sparčiai skęstančios kompanijos dolerių savo kabinetui atnaujinti, o paskui, kai paaiškėjo, jog kompanijos padėtis dar blogesnė nei tikėtasi, pasiprašė sau 10 mln. dolerių premijos.
Įsikišti būtina
Pagal naująsias B.Obamos taisykles JAV administracija taikys kai kuriuos atlyginimo apribojimus ir toms bendrovėms, kurios negauna valstybės paramos.
Privataus sektoriaus ekspertai jau perspėjo, kad toks įsikišimas į finansinių institucijų vidaus sprendimus gali atgrasyti firmas dalyvauti gelbėjimo programoje ir sulėtinti finansų sektoriaus atsigavimą. Be to, naujosios B.Obamos taisyklės gali pakirsti mokėjimo sistemą, kai atlyginimas priklauso nuo rezultatų. Tačiau B.Obama tikino, kad "vyriausybė nieko neperima, tik žmonės bus atskaitingi ir atsakingi".
Net kai kurie respublikonai, pasipiktinę paramą gaunančių kompanijų sprendimu išsimokėti premijas ir prisipirkti lėktuvų, pritaria naujiesiems apribojimams. „Esant įprastai situacijai mes neturėtume kištis į vadovų atlyginimus, - sakė respublikonų senatorius Richardas Shelby iš Alabamos. - Tačiau jei tai yra federaliniai pinigai, mokesčių mokėtojų pinigai, o jie juos išleidžia be jokios atskaitomybės, tai jau kvepia beveik kriminalu“.
Senatui dar pridėjus pinigų medicinos tyrimams ir sumažinus mokesčius automobilių pirkėjams B.Obamos ekonomikos gaivinimo planas dabar jau viršija 900 mlrd. dolerių. Jis gali dar labiau padidėti, jei palankesni mokesčiai bus nustatyti ir namų pirkėjams, nors abiejų partijų atstovai sutinka, jog dabar reikia vengti visų išlaidų, kurios nepaskatins ekonomikos tuojau pat.
Smūgis komandai
Prezidento sprendimai stengiantis pažaboti neatsakingus vadovus tikriausiai patiks paprastiems amerikiečiams, tačiau ir pats prezidentas buvo priverstas pripažinti, kad „susimovė“ pasirinkdamas į komandą kai kuriuos žmones, kurie vengė mokėti mokesčius.
Antradienis, kai sveikatos apsaugos sekretoriaus posto atsisakė Tomas Daschle'as, laikomas blogiausia B.Obamos darbo diena Baltuosiuose rūmuose. Tą dieną jis neteko ir kitos pareigūnės - Nancy Killefer, kurią buvo paskyręs tvarkyti vyriausybės biudžetą ir kurios paskyrimą vadino vienu svarbiausių. Ji taip pat pasitraukė dėl mokesčių problemų.
Tie du pasitraukimai išryškino pavojus, su kuriais gali susidurti prezidentas, pažadėjęs naują etiškos vyriausybės erą. Per televiziją prezidentas teisinosi: „Nenoriu siųsti Amerikos žmonėms signalo, kad yra dvejopi standartai: vieni - įtakingiems, kiti - paprastiems žmonėms, kurie dirba kiekvieną dieną ir moka savo mokesčius. Manau, kad tai buvo klaida. Manau, kad susimoviau. Prisiimu už tai atsakomybę, ir mes pasistengsime, kad tai daugiau nepasikartotų“.
Sunkumų dėl nesumokėtų mokesčių patyrė ir iždo sekretorius Timas Geithneris, bet galiausiai praėjusią savaitę buvo prisaikdintas.
