Vadovo kėdė vis labiau vilioja, mat palyginti su padėtimi prieš 5 metus, kandidatų, siekiančių užimti bendrovių vadovaujamuosius postus, dabar sulaukiama iki 10 kartų daugiau. Tačiau dažniausiai kreipiasi turintieji didelių ambicijų, bet mažai žinių ir praktikos.
„Šiandien darbo rinkoje matome neįprastą padėtį: kuo aukštesnei pozicijai ieškome darbuotojų, tuo daugiau kandidatų sulaukiame. Interneto portaluose arba spaudoje paviešinę darbo skelbimą vadybininko vietai užimti sulaukiame maždaug 5-15 kandidatų. O tais pačiais kanalais informavus apie atranką į įmonės direktoriaus poziciją, pretendentų kreipiasi 10 kartų daugiau – apie 50-150“, - teigia Šarūnas Dyburis, įdarbinimo paslaugų bendrovės „Search & Selection“ direktorius.
Tokią situaciją lemia užaugusi nauja vadovų karta, sako Š. Dyburis, nes turime gausų būrį išsilavinusių žmonių, kurie nuo nepriklausomybės metų mokėsi ir studijavo, prieš 2000-uosius pradėjo dirbti ir iki šiandienos užaugo kaip skyrių, departamentų vadovai.
„Norėdami tobulėti toliau ir kilti karjeros laiptais jie siekia užimti įmonių vadovų kėdes“, - priduria specialistas.
Dėl pinigų...
Ne paslaptis, kad vadovo kėdė vis dėlto dažniausiai vilioja būtent dėl gero atlygio. Š. Dyburis iš patirties sako pastebėjęs, jog įmonių vadovų atlyginimai yra ne mažesni nei 5.000-6.000 Lt, o paprastai siekia apie 7.000 Lt ar net daugiau.
„Vadovo atlygis priklauso nuo jo turimos patirties ir įmonės, kuriai vadovaujama. Ji gali būti nedidelė, nedaug darbuotojų , tačiau jeigu apyvarta didelė, vadovo atlyginimas bus didesnis“, - sako specialistas.
Jis teigia, kad praktikoje dar nėra tekę susidurti su įmonėmis, kurios vadovams siūlytų, pavyzdžiui, 2.000 Lt atlyginimą.
„Sunku tokią įmonę net įsivaizduoti. Galbūt joje apskritai dirbtų vos pora žmonių ir visi jie – vadovai“, - šypteli direktorius.
Ganėtinai maži atlyginimai gali būti siūlomi nebent tiems direktoriams, svarsto Š. Dyburis, kurie kartu yra ir įmonės akcininkai, tad gauna dividendus. Taip pat gali būti tokių atvejų, kai alga yra susieta su įmonės veiklos rezultatais. Tuomet dalis atlyginimo gaunama kaip premijos.
...ir gero klimato
Kita padėtis kandidatų į aukščiausio lygio vadovų kėdes, kur atlyginimo dydis siekia 8.000-12.000 Lt. Šiuo atveju, sako Š. Dyburis, finansinės motyvavimo priemonės neturi tiek svarbos ir dažniausiai tenka netgi „medžioti“ ir pervilioti darbuotojus iš kitos bendrovės.
„Šiuo atveju vadovus pakeisti darbą motyvuoja ne tiek tūkstančiu litų didesnis atlyginimas, kiek kiti veiksniai: darbo sąlygos, tolesnės karjeros perspektyvos, įdomesnė įmonės veiklos sritis, žinomas bendrovės vardas, galimybės įsigyti įmonės akcijų ir kt.“, - sako specialistas ir prognozuoja, kad įmonės įvaizdis bei investicijos į žmogiškuosius išteklius bus vis svarbesni.
„Dabar itin konkurencingoje Lietuvos darbo rinkoje vis dažniau darbuotojas renkasi darbdavį, o ne atvirkščiai. Todėl darbuotojus pradeda veikti ir tokie veiksniai kaip įmonės įvaizdis, žinomumas, reputacija. Daug į savo darbuotojus investuojančios kompanijos tampa geidžiamesnės ir gali didžiuotis mažesne darbuotojų kaita“, - teigia jis.
Ponas Dyburis prognozuoja, jog „galvų medžioklė“ ateityje intensyvės ne tik ieškant aukščiausiojo lygio vadovų, bet ir vidutinio lygmens darbuotojų, ypač įvairių technikų ir inžinierių, nes jų šiuo metu labiausiai stinga. Tai, anot jo, lems itin žemas nedarbo lygis.
Specialistas nurodo, jog Vilniuje šiuo metu nedarbas siekia maždaug 1,5-2%, ir tai yra maždaug perus mažiau nei normalus 3-4% nedarbo lygis, kuriam esant įmonės gali rinktis darbuotojus ir jų netrūksta.
Nėra iš ko rinktis
Personalo paieškos ir atrankos specialistai pripažįsta, kad kol kas didesnė problema ne pretendentų į gerai apmokamas direktorių pozicijas trūkumas, bet jų profesionalumo ir kompetencijos stygius - rasti tinkamą vadovą įmonėms, sako jie, yra sunkiau nei kada nors anksčiau.
„Norinčiųjų būti direktoriais yra ganėtinai daug, bet tarp jų retai pasitaiko patyrusių ir kvalifikuotų darbuotojų, kurie tiktų užimti vadovo vietą. Mat į ją ieškoma kandidatų, galinčių parodyti savo ankstesnius pasiekimus, realius darbo rezultatus, rekomendacijas. O dabar daug besikreipiančiųjų turi tik didelių ambicijų, pervertina savo galimybes“, - sako „Search & Selection“ direktorius.
Jam pritaria ir Marius Žutautas, investicinės bendrovės „ŽIA valda“ generalinis direktorius. Pokalbiuose kandidatai dažnai „pardavinėja“ savo cv, sako p. Žutautas, o ne save kaip specialistą.
„Tenka susidurti ir su tokiais asmenimis, kurie keičia bendroves siekdami turėti gražesnius įrašus savo gyvenimo aprašymo lapuose, o realiai netobulėja. Todėl nors į aukščiausių pozicijų skelbimus atsiliepia daug kandidatų, jų nėra tiek, kad galėtume laisvai išsirinkti tinkamą vadovą“, - teigia „ŽIA valda“ generalinis direktorius.
Nerijus Pačėsas, Vadybos ir ekonomikos universiteto „ISM“ studijų prorektorius, dėl taip susiklosčiusių aplinkybių mato ir daug verslo savininkų kaltės, mat būtent jie ilgainiui darbo rinkoje suformavo požiūrį, kuris labai sustiprino jaunų perspektyvių specialistų galimybes. O žmones su sovietiniu bagažu jie vertina kritiškiau.
„Konfliktas, kai siūlomasi į darbo vietas nepasvėrus savo galimybių, atsiranda ne be darbdavių pagalbos. Jie jauniems žmonėms padėjo išsiugdyti aukščiausio lygio lūkesčius, nes šiuo metu būdingas jaunų ir perspektyvių žmonių kultas“, - sako prorektorius.
Daugiau:
Į aukščiausio lygio vadovo kėdę daugiausiai taiko ekonomistai
