Jau mėnesį generaliniu Lietuvos Respublikos konsulu Kaliningrade dirbantis klaipėdietis, buvęs parlamentaras Vaclavas Stankevičius diplomato darbui, regis, ruošėsi per visas kadencijas parlamente.
Kaip ir anksčiau, taip ir dabar iš šio politiko sunku išpešti aštresnį vertinimą: Lietuvos santykius su Rusijos Federacijos Kaliningrado sritimi jis piešia tik šviesiomis spalvomis.
Apie naują karjeros posūkį - išskirtiniame interviu "Vakarų ekspresui".
Seimas - mokykla
- Kodėl nusprendėte trauktis iš politikos ir pasukti diplomato keliu?
- Didžiojoje politikoje aš jau esu 8 metai, dirbau dvi kadencijas Seime, jei įskaitytumėme darbą ir Klaipėdos miesto taryboje - dar daugiau. Nenorėdamas stovėti vietoje ir pakliūti į stagnacijos spąstus, nutariau keisti darbo pobūdį. Taip darau visą savo gyvenimą. Buvau ir laivo kapitonas, ir įmonės vadovas, ir Tarybos, Seimo narys... Dabar perėjau į diplomatinę tarnybą.
- Ar neturėjo įtakos Jūsų apsisprendimui nusivylimas nacionaline politika?
- Ne, nebuvo nusivylimo, esu dėkingas likimui, kad dirbau parlamente, nes man pavyko kai ką padaryti. Gavau daug patirties, matau pasaulį daug plačiau nei iki Seimo. Tai - mokykla.
- Tačiau Jūsų buvę kolegos parlamentarai teigia, kad buvote vienas iš dirbančių, o ne kalbančių politikų, tad gal vertėjo ir toliau tarnauti tautai?
- Ačiū jiems... Gal ir galėjau likti, dalyvauti rinkimuose, kaip klaipėdietis gal turėjau šansų laimėti, bet nugalėjo noras keisti darbo pobūdį. Seime dirbau dvi kadencijas užsienio politikos srityje, man ta veikla patiko, tai - labai atsakinga. Tad nutariau konkrečiau prisidėti.
Privilegijų neįžvelgia
- Kodėl pasirinkote pareigas Kaliningrado srityje, kur "atostogomis" tikrai nekvepia, o ne kokią kitą valstybę?
- Pasisiūliau Užsienio reikalų ministerijoje. Kai išnagrinėjo mano klausimą, pastebėjau, kad svarstymai juda teigiama linkme, nebedalyvavau parlamento rinkimuose. Dėl Kaliningrado srities istorija tokia: man buvo pateiktas klausimas, kur aš save matyčiau? Pamaniau, kad Lietuva su Vakarais jau yra vienoje politinėje erdvėje, o Rytai - labai svarbus darbo baras, ten sudėtingiau. Pamaniau, kad ten būsiu naudingesnis. Dėl Kaliningrado konkrečiai nebuvo kalbama: įvardyta Rusija, Baltarusija, kitos šalys. Vėliau "atsirado" Kaliningrado sritis. Joje - specifinis darbas, savotiškas mazgas, diplomatinis-politinis darbas.
- Prisipažinkite, kokias privilegijas Jūsų rango diplomatas turi? Ar visomis jomis pasinaudosite? Juk galite ir šeimą už valstybės pinigus apgyvendinti Kaliningrade?
- Mano amžius toks, kad vaikai - jau užaugę, jie dirba, studijuoja, valstybė nieko nemokės už mano vaikus. Žmona dirba Lietuvoje, o atstumas - nedidelis, tad ir ji, ir aš galėsime vienas kitą matyti. Už ją valstybė nemokės, nematau privilegijų čia. Esu dėkingas, kad galiu dirbti diplomatinį darbą.
Lietuviška dvasia
- Lietuviškos kultūros sklaida Kaliningrade įgauna vis didesnį pagreitį: kokios yra tendencijos, kokie svarbiausi projektai ar programos jau įgyvendintos, pradėtos bei planuojamos?
- Tema - labai plati, Kaliningrade yra keletas generalinių kitų valstybių konsulatų, tačiau, man regis, mūsų vieta - išskirtinė. Lietuvybės palikimas - didelis, platus, gilus, istorinis. Tik gaila, kad į mūsų konsulatą nebedeleguotas kultūros atašė, kurio labai trūksta. Sutarėme su kolegomis diplomatais tą naštą nešti.
Neseniai važinėdamas po miestą bandžiau išanalizuoti visus jo kampelius, sustojau prie Liudviko Rėzos paminklo, apžiūrėjau jį. Gražiai sutvarkyta, lietuviški užrašai... Prie paminklo pastatymo prisidėjo ir Klaipėdos miesto savivaldybė.
Srityje yra apie 20 tūkst. tėvynainių, ne visi aktyvūs, bet yra lietuvių draugijos Kaliningrade, Sovetske. Su jomis palaikome ryšį. Be abejo, ta ekonominė krizė neigiamai atsiliepia... Bet planuojame įvairius renginius. Dabar bandome surasti lėšų deleguoti lietuvaičius iš Kaliningrado srities į Dainų šventę. Tai - garbės reikalas.
Nuo balandžio 1-osios pradėjau eiti pareigas ir matau labai didelį geranoriškumą iš Rusijos pusės dėl mūsų kultūrinės veiklos Kaliningrado srityje, dėl bendruomenės, nėra jokių trukdžių. Kai susitinku su bendruomenių lyderiais, jie taip pat sako, kad elgiamasi gerai.
- Kaliningrado valdžia nestabdo iniciatyvų?
- Visiškai ne. Štai, skambina man Zelenogradsko meras, prisistato, deriname memorialinės lentos ant namo, kur gyveno broliai Kuršaičiai, atidarymo detales. Matau tik geranoriškumą.
Laivybos perspektyvos
- Rusijos valdžios institucijos ratifikavo susitarimą dėl laivybos Kuršių mariose ir Lietuvos bei Kaliningrado srities vidaus vandenų keliais. Politinis sprendimas yra, o ar bus pinigų jam įgyvendinti? Kokias matote sutarties įgyvendinimo perspektyvas?
Ratifikavimas yra džiugi naujiena. Tačiau, kaip ir pastebėjote, svarbesnis yra infrastruktūros atsiradimas, pasienio postas Rybačyj miestelyje. Kiekvienam aišku, jei atsiras laisva laivyba Kuršių mariomis, tai bus naudinga ir Rusijai, ir Lietuvai.
Projekto reikšmė - didžiulė, nes bus daugiau kontaktų. Tai svarbu dėl mūsų abipusio supratingumo. Kitas dalykas - kuo daugiau turistų atplauks, tuo geriau.
Negalima dabar nieko garantuoti, tačiau atsirastų strateginė galimybė sutvarkyti marių farvaterį. Tuomet Klaipėdos ir Kaliningrado uostai dirbtų dar efektyviau, atsirastų lankstumas, du uostai galėtų labiau konkuruoti su kitais. Plaukiotų baržos, laivai. Būtų "nukrauti" keliai, geležinkeliai. Dabartinė situacija - recesija - paspartins tuos veiksmus.
- Pagal įsteigtų įmonių skaičių Kaliningrade, Lietuva užima pirmąją vietą - užregistruota apie 650 lietuviško kapitalo įmonių. Koks yra verslo klimatas po verslininko Stanislovo Jucio dingimo ir abejonių keliančio Rusijos teisėsaugininkų tyrimo? Ar mūsų verslo kapitalas plečiasi, traukiasi, su kokiomis problemomis susiduria verslininkai?
- Dėl verslininko dingimo... Tas klausimas lieka aktualus iki šiol. Tačiau pastaruoju metu matau, kad mūsų ir rusų teisėsaugininkai bendradarbiauja. Susitikimai duoda pagrindo manyti, kad rusų teisėtvarkos pareigūnai juda, dirba, tai - pozityvu. Pirmais mėnesiais po to tragiško įvykio buvo labai neigiamas požiūris į tokius dalykus, tačiau dabar tikimasi, kad viskas bus išaiškinta.
Lietuvių verslininkų atšalimo nepastebėjau po to įvykio. Tačiau yra sumažėjęs aktyvumas, visgi tai - dėl globalinės recesijos. Nors yra informacija apie 650 lietuviškų įmonių, registruotų Kaliningrade, realiai tik 170 aktyviai veikia. Mūsų darbas - padaryti viską, kad mūsų verslininkai čia veiktų kuo aktyviau.
Raketos - tik kalbos?
- Rusijos gynybos ministerija ne kartą yra pranešusi esanti pasirengusi dislokuoti operatyvinius taktinius raketų kompleksus "Iskander" Kaliningrado srityje. Ar panašūs lozungai nekelia įtampos tarp Lietuvos diplomatų ir valdžios Kaliningrade? Kokie susiformavo santykiai tarp Lietuvos atstovų ir Kaliningrado srities gubernatoriaus institucijos?
Dėl tų raketų: pokalbiai vyko ir anksčiau. Ir per 8 metus Seime, ir dabar nepastebėjau, kad kas nors būtų realiai daroma neigiama linkme. Jokios raketinės bazės neatsirado, kalbos tik jomis ir liko. Džiaugiuosi skaitydamas apie Rusijos ir JAV prezidentų Dmitrijaus Medvedevo ir Barako Obamos susitikimus. Manau, santykiai tarp šių valstybių gerėja ir dar gerės. Pablogėjimo nebus ir tarp mūsų valstybių.
Kai tik atvažiavau dirbti į Kaliningradą, visi stengiasi tik gera daryti. Ir BBC vis skelbia apie raketas, tačiau politikai yra politikai, jie daug ko prikalba. Nematau jokios priešpriešos.
- Ar recesija palietė konsulatą?
- Taip, Užsienio reikalų ministerija atsidūrė sudėtingoje situacijoje, mažinamas biudžetas, ieškoma visų būdų, kaip sutaupyti, gaunu instrukcijas ir aš. Viską skaičiuojame: elektrą, kuro sunaudojimą. Kol kas nebuvo nurodymo išleisti darbuotojus nemokamų atostogų. Ministerija supranta, kad mūsų konsulate verda darbas.
Denisas NIKITENKA
